Antai KT skubos tvarka tars žodį, ar Seimo narys M.Bastys nusižengė Konstitucijai palaikydamas grėsmę šalies saugumui galinčius kelti ryšius, o jo kolega „tvarkietis“ K.Pūkas – seksualiai priekabiaudamas.
Vis dėlto bene daugiausia aistrų kelia Lietuvos piliečių teisė turėti ir kitos šalies pilietybę – Seimas dar kartą klausia KT, ar tai galima įteisinti įstatymu nekeičiant Konstitucijos 12 straipsnio, kurio pataisos priimamos tik referendumu.
Atrodytų, KT jau kelis kartus pasakė, kad vienintelis būdas įteisinti dvigubą pilietybę – reikia referendumu iš Konstitucijos pašalinti nuostatą, jog tai gali būti tik reta išimtis. Tačiau Seimas šįsyk prašo KT atsižvelgti į pasikeitusias sąlygas ir persvarstyti ankstesnius nutarimus.
Kitaip sakant, politikai siekia, kad KT keistų konstitucinę doktriną ir neįžvelgtų prieštaravimo Konstitucijai, jei Seimas įstatymu leis asmenims, išvykusiems iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, likti Lietuvos piliečiais įgijus kurios nors ES ar NATO valstybės pilietybę.
Kartu Seimas mėgina permesti KT atsakomybę, jeigu daugelio emigrantų pageidaujama dviguba pilietybė negalės būti įteisinta kitaip nei praktiškai sunkiai įgyvendinamu būdu – referendumu keičiant Konstituciją.
Seimo argumentai labiau politiniai nei teisiniai. Emigracijoje po 1990 metų atsidūrė maždaug 800 tūkst. Lietuvos piliečių, apie 300 tūkst. išvyko į Didžiąją Britaniją, o ji dabar išstoja iš ES ir daug ten gyvenančių lietuvių, siekdami išsaugoti savo teises, norės įgyti šios šalies pilietybę. Prarasti juos – didelis nuostolis Lietuvai.
Negana to, Konstitucijos nuostatos, kad kitos valstybės pilietybę mūsų šalies pilietis gali turėti tik tam tikrais įstatymo numatytais atvejais, aiškinimas kaip retos išimties, kurios Seimas išplėsti negali, esą jau seniai neatitinka realybės.
Mat skaičiuojama, kad per 20 tūkst. Lietuvos piliečių spėjo įgyti kitos valstybės pilietybę pasinaudoję išimtinio atvejo teise. Lyg ir logiška sakyti, kad toks skaičius jau nėra reta išimtis, tad vieniems leidžiant turėti dvigubą pilietybę, o kitiems draudžiant pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.
KT per savo istoriją dar nėra keitęs nustatytos konstitucinės doktrinos, nors teisiškai tai įmanoma, jei, pasak šio teismo pirmininko D.Žalimo, tuo būtų gerokai pagerinti žmogaus teisių apsaugos standartai arba garantuotas kitoks konstitucinis gėris.
Žinoma, galima aiškinti, jog dvigubos pilietybės įteisinimas didžiulės emigracijos krečiamai Lietuvai – konstitucinis gėris, ir padedantis apsaugoti jos piliečių teises, ir ginantis valstybę nuo nykimo.
Bet KT sudėtinga kitaip aiškinti pavienį atvejį ir suprasti jį jau ne kaip retą išimtį, o tiesiog kaip numatytą įstatymu, nors ir gana dažną. Tai lemia anaiptol ne vien teisėjų ambicijos.
Aiškinimo pakeitimo precedentas pavojingas tuo, kad tai gali pastūmėti Seimą ir ateityje vis reikalauti keisti politikams nepatinkančius KT sprendimus.
Tuomet iškiltų grėsmė, kad KT imtų priklausyti nuo Seimo ir jo aiškinimai keistųsi sulig kiekvienais rinkimais. Todėl šis teismas paiso vien Konstitucijos raidės ir įstatymų, nors visuomenė mano kitaip.
Aišku, tokiais atvejais KT sulaukia smarkios kritikos. Pavyzdžiui, naujausias KT išaiškinimas, kad kunigai, kaip ir visi piliečiai, privalo atlikti karinę prievolę ar alternatyvią civilinę tarnybą, sukėlė įtakingos šalyje Katalikų bažnyčios pasipiktinimą. Vis dėlto KT argumentai sunkiai paneigiami, nors du jo teisėjai ir išdėstė atskirąją nuomonę.
Dvasininkai nebus verčiami prieš savo įsitikinimus imti ginklą į rankas, be to, krikščioniškajai etikai neprieštarauja ir ginkluotas tėvynės gynimas.
Kunigas, kaip ir bet kuris kitas pilietis, tik įpareigojamas ginti savo šalį jam priimtinais būdais. Jis galės tai daryti ir užsiimdamas tikinčiųjų sielovada, o gąsdinimai, esą karo atveju religingi žmonės liktų be kunigų ir todėl juos būtina atleisti nuo tarnybos, reikštų, jog ir, pavyzdžiui, IT specialistai, kurių gali pristigti civilinėms užduotims, neturėtų tarnauti kariuomenėje.
Regis, nekelia didesnių ginčų tiktai individualaus konstitucinio skundo įteisinimas. KT tam pritaria, nes tai išplės žmonių galimybę ginti konstitucines teises, sumažins skundų Europos žmogaus teisių teismui skaičių ir padidins visuomenės pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema.
Regis, kas galėtų tam prieštarauti, todėl lieka stebėtis, kodėl Lietuvoje toks skundas vis dar neįteisintas, nors daugumoje Europos valstybių žmonės turi teisę kreiptis į konstitucinius teismus.
Tam reikia Konstitucijos pataisos, bet nebūtinas referendumas – pakanka balsuoti Seimui. Būtent tai tapo kliūtimi – nepritariančių parlamentarų beveik nėra, o reikiamo balsų skaičiaus nepavyksta surinkti.
Piliečių laukiama individualaus kreipimosi į KT teisė vėl nukelta į ateitį ir dėl to šįsyk kalti jau ne Konstitucijos sargai, o tiktai politikai.
