„Aš galėčiau dvejus likusius nepilnus metus būti kur nors, gulėti Bahamose, telefonu retkarčiais pakalbėti. Tiek pasitikiu komanda, kad jie puikiai dirbtų“, - teigia Kauno meras.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir V.Matijošaičio pokalbis apie Kauną, konkurenciją su Vilniumi ir politines ambicijas - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Vasara tiesiogiai su Daiva Žeimyte“.
- Mere, puikiai pamenu, kad kai vyko rinkimai, esate sakęs, kad nenorite merauti. Kaip jums dabar sekasi?
- Pamenu, nemelavau. Normaliai sekasi, bet tai ne mano nuopelnas, o visos komandas. Pasikeitė, išsivalė ir pati taryba, nebeliko atsitiktinių asmenų, liko normali, dirbanti miesto taryba. Dėl to gerai galima dirbti.
- Jums patinka, kaip dabar Kaunas atrodo, kuria kryptimi eina?
- Kaunas visada gerai atrodė ir visada man patiko, bet kuriuo laikmečiu. Patinka iš tiesų. Ne viskas, tikėjausi, kad taip greitai pasikeis, bet su normalia komanda kartais tarpusavyje ir neleistinos kalbos keiksmažodžiais pasisvaidome. Bet viskas normaliai.
- Stipriai lipate ant kulnų Vilniui.
- Ne.
- Lipat. Man susidaro įspūdis, kad visada Kauno savotiškas noras buvo būti geresniam už Vilnių. Ir dabar, su jūsų atėjimu, labai neblogai sekasi įgyvendinti šią viziją.
- Daiva, iš kurio miesto jūs?
- Jei kilmės – tai iš Panevėžio.
- Panevėžys – lietuviškas miestas, Kaunas irgi lietuviškas miestas, Vilnius šiek tiek pasimaišęs ir Klaipėdoje daugiau mikso. Bet su Šimašiumi nekonkuruojame, normaliai bendraujame, telefonais pasiskambiname, pasitariame, ar dėl pagalbos. Nekonkuruojame, nors iš išorės spaudai visada įdomiau padaryti, kad konkuruojam. Ne. Tariamės su juo. Su Remigijumi normaliai, gerai sutariame.
- Gal su meru ir tariatės, bet iš to, kas vyksta, susidaro toks įspūdis. Apie Kauną visą laiką būdavo juokai, kad ir Kaune gyventi galima.
- Žinau tuos juokus, nereikia jų kartoti, pamiršim.
- Gal dabar apie Vilnių jau taip reiktų sakyti?
- Ne, nereiktų. Vilnius yra mūsų sostinė, nereikia apie jį juokaut. Kiekvienas miestas vystosi savo kryptimi. Jei esi vilnietis, tau Vilnius geriausias, jei kaunietis, aš noriu, kad jam ir jo vaikams Kaunas būtų geriausias – kad būtų geri parkai, mokyklos, stadionai ir t.t. Ir geros gatvės. Aš mėgstu važinėti su sportiniais automobiliais, tai mane seniau nervuodavo. Dabar, jei atkreipsite dėmesį, net Kaune šulinių tolerancija yra beveik nulis – lygūs su šaligatviu. Tai įmanoma padaryti ir tai nekainuoja.
- O kodėl nebuvo įmanoma padaryti iki jūsų atėjimo?
- Niekas nereikalavo. Ketvirtadieniais pas mus ir kelininkai ateina, ir želdinius kas daro – visi su miesto tvarkymu susiję žmonės, užsakovai, visi kalbasi apie bendrus darbus ir visi jau žino mūsų reikalavimus. Panemunės miške įrenginėjant pėsčiųjų takus kompanija blogai padarė, mane tai sunervavo, kitus sunervavo ir jie patys pripažįsta – mes per lengvai pažiūrėjome. Atsiprašė visų, sako, mes pertvarkysime. Ir nereikia nei keiktis, nei bartis. Bet jie užsivedę, kad jie keičia miestą – ne facelifting'ą daro, o visą veidą.
- Jūsų vadovavimo filosofija šiek tiek neįprasta miestų valdymui. Jūs nepuolėt pranešimų spaudai rašyti, jei kažkas kažką blogai padarė, nepuolėt grasinti atsakomybėmis. Susitariat?
- Pas mus geras atstovas spaudai, jis ir prisaugo mane, kad nekalbėčiau, nepridaryčiau nesąmonių, bet tai yra labai gerai. Antra, meras vienas nedirba, dirba visi. Visi, kas dirba, kurie sugalvojo idėjas, įgyvendino jas – žmonės turi matyti ir žinoti.
- Jūs labai pasitikite savo komanda?
- Nepasitikėčiau – pakeisčiau komandą. Tą galimybę turi. Jei lygintume su Remigijumi, jam būtų sunkiau tą padaryti. O mums paprasta buvo.
- Kodėl sunkiau?
- Sunkiau, jam vis tiek reikia rasti sutarimą tarp partijų, pas juos partijų daugiau, pas mus keturios – trys partijos ir mes ketvirti.
- O tai svarbu?
- Man svarbu, kad visų mąstymas būtų, kad čia ne Seimas, ne politiniai klausimai čia sprendžiasi, o paprasti, gyvenimiški miesto klausimai.
- Ir mažiau politikavimo?
- Neleidžiam visai. Pas mus tarybos posėdžiai seniau 17 val. ne visą laiką baigdavosi, 9 val. prasidėję. O dabar 2 val. – jau labai daug būna, dažniausiai pusantros ar 1 val. 40 min. Klausimų kiekis tas pats, bet tam yra komitetai, kur ateina visi, žinodami, kaip kils ranka.
- Jūs verslo valdymo filosofiją perkėlėte į miesto valdymo filosofiją?
- Ne aš perkėliau, su manimi kartu atėję 17 „Vieningo Kauno“ narių, visi socialdemokratai ir liberalai, kurie yra koalicijoje, dabar ir dalis konservatorių tam pritaria ir patenkinti, kad greitai baigiasi, visi žino, už ką kelia ranką, kodėl kelia. Būna, kad specialiai, kad prieš pakelt, bet pakeli ir pakeli.
- Skeptikai sakytų, gal taip nėra gerai, nes diskusijų nėra, o diskusijose gimsta tiesa.
- Visi klausimai būna apkalbėti komitetuose, kur gali diskutuoti. Pasilikit keliese, diskutuokit ir duokit atsakymą – ar taip, ar ne, ar balta, ar mėlyna, ar raudona.
- Esu girdėjusi, kad jūs žmonėms esate labai išlaisvinęs rankas, leidžiate jiems rodyti iniciatyvą daugelyje sričių ir tai juos labai motyvuoja.
- Versle lygiai taip pat tardavomės, jeigu būdavo, kad nuomonės skiriasi, tada sakai, baigiam diskusiją ir bus taip. Vis tiek kažkurią pusę palaikai. Ir čia lygiai taip pat. Paklausai ir toje teisėjo rolėje retai, bet tenka būti.
- Ar iniciatyvos, kurios gimsta, yra jūsų darbuotojų idėjos?
- Stalo iniciatyvos. Be abejo. Aš net ne viską žinau.
- Ar įmanoma miestą valdyti kaip įmonę?
- Įmanoma. Tik čia blogiau, daugiau biurokratijos, viešieji pirkimai. Mūsų savivaldybei viešieji pirkimai reikalingi, bet Kaunui galėtų padaryti išimtį ir leisti viską daryti be viešųjų pirkimų, nes mes tik daužydami kuloku į stalą pačioje pradžioje susitvarkėm kainą. Bet ir prižadėjom visiems, kur darėm pirkimus, kad duosim darbo. Kaip kelininkams – įšalas išeina iš žemės, pradeda dirbti, užšąla – baigia. Ir jiems gerai, ir jie gali duoti geras kainas, ir mes visi suprantam kainas ir pažįstam skaičius.
- Kokia yra V.Matijošaičio, Kauno mero filosofija?
- Aš galėčiau du likusius nepilnus metus būti kur nors, gulėti Bahamose, telefonu retkarčiais pakalbėti. Tiek pasitikiu komanda, kad jie puikiai dirbtų.
- Jūs pats tuos žmones atsirinkote?
- Ne, mes kartu atėjome, kad miestas keistųsi. 2007 m. aš pradėjau kalbėti apie atėjimą į tarybą, neįsivaizdavau, iš kur ta betvarkė Kaune, 2010 m. padarėm visuomeninę organizaciją. Mums rūpi tik Kaunas – ne politika, ne dar kažkas, o miesto ūkis. Susirinko žmonių, turinčių darbus, verslus ir jie dalyvauja. Yra apie 300 narių Kauno miesto gyventojų. Jeigu praeitoje kadencijoje iš tarybos narių 15 dirbo savivaldybės įmonėse, plius jų šeimos nariai dirbo – liko lik vienas, bet ir tas išėjo į Seimą.
- Ar tokį valdymo modelį būtų įmanoma pritaikyti valstybei?
- Kol kas valstybėje blogai. Žalieji dabar daugmaž turi tokią situaciją, kaip „Vieningas Kaunas“ Kaune.
- Tik su palaikymu ne taip?
- Su palaikymu gal blogiau, bet ir su kokybe ne visada gerai. Dviese ar trise sunku bus jiems patempti, o aš čia galėčiau atsistoti ir varyti į Bahamas.
- Ne tą komandą susirinko?
- Gal per greitai. Nesitikėjo gauti tiek daug vietų, už tai tas sąrašas buvo nelabai papildytas. Aš galiu drąsiai kalbėti, nes matau, tenka pabendrauti su jais, ateinančiais čia ir gali paprognozuoti, ką jie gali, ką pajėgs daryti.
- Pamėginkit paprognozuoti.
- Ne, nenoriu. Ne politikas aš. Nenoriu prognozuoti to, ko aš nepakeisiu.
- O kokių patarimų duoti jiems?
- Mes bendraujame ir su premjeru, ir su Ramūnu. Mes seniai pažįstami. Aš jiems patarimus asmeniškai atiduosiu, tikrai nenoriu kritikuoti. Nėra lengva jiems, bet susitvarkys. Gal laiko daugiau praeis, gal dar šiek tiek apsivalys. Bet turės bėdų.
- Mere, o kokia Kauno vizija?
- Gražiausias, geriausias miestas – studentiškas, patogus gyventi.
- Lietuvoje? Ir sakote, kad nekonkuruojate.
- O kodėl ne. Mes nekonkuruojam, mes darom. Kaunas skiriasi nuo Vilniaus, nuo visų kitų miestų, nes jis specifinis.
- Jūs gi pats žinote, kad visą laiką vykdavo žnaibymasis tarp Vilniaus ir Kauno.
- Jaučiu būdamas čia ir tai nervuoja. Jei norime mokslo salą statyti, vieni, kai valdžios nesutampa ir miesto valdžia persikerta su Lietuvos valdžia, jau girdi – tie universitetai, dar kažkas trukdo. Jei pradėjom daryti projektą, tai tik skatink ir plok, koks skirtumas kuriame mieste atsiras renginys. Kas ėmėsi iniciatyvos – padėk jiems. Trukdymų yra, bet perlaušim.
- O kas trukdo?
- Trukdo dažniausiai kvailiai, kurie patys nesugeba kažko padaryti, o nori pakenkti. Pavardėm sakyti?
- Jeigu galit, žinoma.
- Ilgas sąrašas. Turime tuos juodus sąrašus.
- Sakote, gražiausias miestas, bet koks miestas? Klaipėda orientuojasi į pramoninio miesto statusą, sostinė – įvairialypis miestas .
- Mes nesame apsibrėžę, koks tai bus miestas. Pirmiausia, norime sutvarkyti mokyklas, prie mokyklų visus stadionus ir tą darome. Šiemet 10 įrengsime, nes buvo labai prasti, apgailėtini. Ne per vienus metus, per keletą metų sutvarkysim žaidimų aikšteles, parkavimo aikšteles, gatves aplopijom, 3-4 parkų šiemet turbūt nespėsim, nors projektus turim pasidarę. O po to eisim statyti tiltų. Kai atsibos skersai upės statyti, statysim išilgai.
- Ką dar esat numatęs?
- Kad būtų patogu gyventi, kad nebūtų kamščių, važinėjam į Kelių direkciją ir žadame „damušti“, nes 8 metus autostrados gabalo remontas – vien projektas. Bepročiai, kurie taip užsiėmė. Norim, kad atiduotų statybininkams, kelininkams ir jie padarys tą projektą per pusę metų, pradės statyti ir per 2 metus galima sutvarkyti visus kamščius autostradoje. Pradeda girdėti ir tikėti, Kelių direkcijos vadovas girdi, tiki ir žada, kad pradėsime šiemet.
- Ar jūs koja duris atsidarote eidamas į atsakingas institucijas, ar diplomatija bandote paveikti?
- Krūtinės neturiu, kad ja atsidaryčiau, gal būtų lengviau. Normaliai pažįstam vieni kitus, kalbiesi, prieini prie protingų ištakų.
- Užsiminėte apie duobes, jas aplopėte. Vienas garsus atlikėjas labai gerai paaiškino, kodėl Kaune duobių nebėra – turiu omenyje Egidijų Dragūną. Jis sakė, todėl, kad meras su „Ferrari“ važinėja. Gal dalis tiesos tame ir yra?
- Visur yra dalis tiesos.
- Dabar jūs ne tik su „Ferrari“, bet ir „Porsche Panamera“. Čia jūsų aistra?
- Ne, ta aistra atsirado atsiradus galimybėms. Vieni Ispanijoje namus perkasi, kiti sportinius automobilius. Kaip Tautvydas Barštys sako, berniukai auga, žaislai brangsta. Normalu, taip yra. Kiekvieno vyro ir moters, kuri vairuoja mašiną, esant galimybėms nusipirkti gerą, patogią ir ypač saugią mašiną – paprastas dalykas. Gal už 5 metų ar greičiau pirksime elektra varomus. Nenoriu dabar pasakoti, bet turime vizijų paskatinti. Bet dar norėčiau, kad truputį patobulėtų ir atpigtų jų kainos.
- Ar labai prastą situaciją radote, kai atėjote?
- Ką radau, tą žinojau, kad rasiu, o kokia ji buvo, tegu lieka tarp mūsų. Visiems sakau, kad apie Kauną kalbam gerai arba išvis nekalbam.
- Jūsų politinės ar visuomeninės ambicijos Kauno mero postu ir pasibaigia? O Seimas? Juk galima šturmuoti viršūnes.
- Per akis. Man jau 60 metų, dar truputį gerai būtų versle pabūti, bet retkarčiais užeinant. Sūnūs ten likę, normaliai tvarkosi, namuose pasikalbam ir apie verslus, ir apie darbus.
- Neplanuojat?
- Ne. Tikrai ne. Galiu ranką prie širdies dėti.
- Net jei kažkas pasiūlytų aukštų postų siekti valstybėje?
- Ne. Valstybėje, kai atėjau čia dirbti, komandos ir proporcijų, su kuria galėtum valdyti, tikrai nepersikelsi – arba per brangu, arba sudėtinga. O kam ten važiuoti, kad kažką padarant ranką pabučiuotum – taip nereikia. Toliau iš Kauno tikrai niekur neisiu.
„Vasara tiesiogiai su Daiva Žeimyte“ - nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
