Jos tikslas – skatinti kelių statybos ir inžinerijos specialistų įsitraukimą sprendžiant realias problemas. Augant inovacijų plėtrai ir atsirandant opioms problemoms svarbu rasti tinkamas idėjas, kurios galėtų būti pritaikytos realiai visuomenės naudai.
Laukti negali
LAKD šalies valstybinės reikšmės keliuose, kurie driekiasi per 21 tūkst. kilometrų, nuolat įgyvendina įvairaus masto projektus. Pavyzdžiui, iki 2020 m. planuojama įrengti keturių eismo juostų automagistralę nuo Kauno iki Kalvarijos pasienio posto, per šiuos metus – išasfaltuoti 600 km šalies žvyrkelių.
Tai bus ilgiausia per vienus metus išasfaltuota kelių su žvyro danga dalis. Tokiems projektams reikia išties didelių žmogiškųjų išteklių ir gerai savo darbą išmanančių specialistų. Dėl intensyvaus naudojimo sparčiai dėvisi ir jau nutiesti keliai bei juose esanti infra- struktūra, tad čia taip pat reikia nuolatinės priežiūros.
Šiuo metu 51–61 m. valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, sudaro apie 47 proc. visų kelius prižiūrinčių valstybės įmonių aukštąjį išsilavinimą įgijusių specialistų.
Akivaizdu, kad jaunų žmonių pritraukimas į kelių statybos ir inžinerijos specialybes tampa išties svarbiu klausimu norint išsaugoti kelius geros būklės, juolab kad ir patys kelininkai pastebi – norinčių dirbti kelių sektoriuje vis mažiau. Panašios tendencijos juntamos tiek regioninėse įmonėse, tiek pačioje direkcijoje ir privačiose kompanijose. Ypač stinga aukštesnę kvalifikaciją turinčių specialistų.
Tokia situacija rinkoje buvo vienas svarbiausių akstinų LAKD ir partneriams suvienyti jėgas: viešinti daugiau informacijos apie studijas, bendradarbiauti rengiant mokslines konferencijas, seminarus keičiantis informacija apie institucijų vykdomus arba joms dalyvaujant atliekamus mokslinius tyrimus bei projektus. Taip pat sudaryti geresnes sąlygas studentams atlikti praktiką ir labiau įsitraukti į kelių statybos ir inžinerijos specialistų rengimą.
Jau kuris laikas LAKD bendradarbiauja su VGTU Kelių, taip pat Miestų statybos katedromis, daug diskutuoja su kelių įmonėmis bei savivaldybėmis. Siekiama turėti kvalifikuotus specialistus, gebančius užtikrinti kokybišką darbą tiek kelyje, tiek rengiant įvairius projektus.
Universiteto Dizaino ir Mechanikos inžinerijos katedros šiuo metu kaip tik įgyvendina Pramonės gaminių dizaino studijų programą ir bendradarbiaudamos su LAKD ruošia inžinerinės pakraipos dizaino specialistus, gebėsiančius kompleksiškai kurti darnią žmogaus veiklos aplinką.
Sprendžia problemas
Vieną bendradarbiavimo pavyzdžių iki liepos vidurio galima apžiūrėti pačioje LAKD. Čia pristatoma VGTU Pramonės gaminių dizaino studijų programos studentų idėjinių darbų paroda „Kelių infrastruktūros objektų dizaino sprendimai“. Būsimi specialistai kūrė inovatyvius, prie vietos ir gamtos sąlygų pritaikytus ir šiandienius socialinius lūkesčius atitinkančius objektus. Vieni įdomesnių – viešojo transporto stotelės, taip pat poilsio zonos stoginės, elektrinių automobilių įkrovimo stotelė su saulės kolektoriais ir kt.
„Tikime mokslu ir pažanga. Manau, svarbiausia, kad mokslas ir realus gyvenimas žengtų vienu keliu. Tikrai tikimės daug darbų, sukurtų studentų, kurie galėtų būti pritaikomi visuomeniniam naudojimui. Bėgant metams ir matant, kaip keičiasi aplinka bei technologijos, kinta ir žmonių lūkesčiai, todėl turime reaguoti į tokias tendencijas ir kelių naudotojams užtikrinti kuo šiuolaikiškesnę infrastruktūrą“, – tikina N.Kryževičienė.
„Šiandien stotelės turi būti ne tik išskirtinės išvaizdos ar modernaus dizaino, bet turi turėti ir praktinę vertę: būti su „Wi-Fi“ ryšiu, tualetais ar įsikrauti nuo saulės baterijų. Mūsų tikslas – žengti koja kojon su inovacijomis ir visuomenei užtikrinti geriausius sprendimus. Stengiamės, kad kelių infrastruktūroje būtų naudojamos patvarios, aplinkai nekenksmingos medžiagos, inovatyvūs sprendimai, protingos, tarpusavyje bendraujančios intelektinės transporto sistemos“, – sako ji.
LAKD pristatoma studentų paroda kurta remiantis Vakaruose įsitvirtinusiu probleminio mokymo, orientuoto į partnerystę, metodu (angl. Problem-Based Service-Learning), kai mokymas grindžiamas realiai egzistuojančių problemų sprendimu.
Tyrimų duomenimis, šis metodas leidžia studentams pagilinti praktines žinias ir pasiūlyti realius problemų sprendimo variantus. Praktika, kai tiriami inžineriniai, technologiniai, kraštovaizdžio architektūros ir daiktinės aplinkos dizaino ar kitokie socialinės raidos veiksniai, dažnai tampa realiais studentų praktinio pažinimo ir problemų sprendimo bei kompleksinio projektavimo objektais.
Parengta bendradarbiaujant su LAKD
