Nauji spąstai neatidžių vairuotojų tykojo po miestą nupraususios didelės liūties – kai kuriose gatvėse tyvuliavo tikri ežerai.
Galima dar kartą pasidžiaugti, kad nebeliko duobių, nes vanduo jas paslėptų ir pavojus išaugtų kelis kartus.
Jeigu vienas kitas vairuotojas, pernelyg pasitikėdamas savo ir automobilio galimybėmis, paskandino variklį apsemtoje gatvėje, neturėtų kaltinti miestą prižiūrinčių tarnybų. Balos greitai atsirado, bet daugelyje vietų spėriai ir išnyko.
Nebūtina link kelionės tikslo važiuoti artimiausiu keliu ir lėkti per vandenį – automobilis nesukurtas plaukti.
Kiek ilgiau vanduo užsistovėjo tik Jonavos gatvėje ir rekonstruotoje Laisvės alėjos dalyje, ties sankryža su A.Mickevičiaus gatve. Ši vieta ir tapo didžiausių kauniečių pašaipų taikiniu.
Kitą dieną paaiškėjo, kad nedidelis potvynis susidarė dėl užsikimšusių filtrų. Juos išvalius problemų esą neturėtų kilti. Galbūt tai tiesa ir tikrai nereikės ilgai laukti norint tuo įsitikinti – gausūs krituliai niekur trauktis neketina.
Kaunas šįkart lengvai atsipirko, o visai kitokie vaizdai plaukė iš Vilniaus – ten skendo automobiliai, baseinais pavirtusiose gatvėse plaukiojo vaikai ir baidarėmis irstėsi jaunuoliai.
Nors šį cirką stichijos akivaizdoje stebėjo visa Lietuva, reikia pripažinti, kad vilniečiai išmone bent jau Kauno nenustebino.
Ne kur kitur, o būtent Kaune prieš kelerius metus keli jaunuoliai Jonavos gatvę, o vėliau ir Pramonės prospektą mėgino įveikti guminėmis valtimis ir baidarėmis, taip linksmindami praeivius, o nufilmuotais vaizdais – internautus.
Laukdami atoslūgio kai kurie vairuotojai net sulankstomąsias kėdutes išsitraukė ir pasijuto lyg poilsiaujantys prie ežero. Liko tiktai šašlykinę įkurti. O vieno prekybos centro lankytojams iki požeminėje aikštelėje paliktų automobilių teko irtis su pirkiniais rankose.
Sostinės valdžiai tokie vaizdai turbūt nekėlė šypsenos. Priešingai – pranešė apie tragišką nuotekų surinkimo sistemos būklę, mat ji nesugeba susidoroti su tokiu vandens kiekiu.
Jos atnaujinimas kainuos 26 milijonus eurų, tačiau darbus ketinama atlikti tik per trejus metus. Kiek nuostolių per šį laiką patirs dėl gamtos stichijos turtą praradę žmonės?
Nesibaigiantys lietūs galėjo smarkiai pakenkti ir Gedimino kalnui, o svarstymai apie griūvantį pilies bokštą jau neprimena anekdotų.
Lankytojams kalnas uždarytas iki šios savaitės pabaigos, tačiau atidarymo data gali būti pratęsta. Galima tik įsivaizduoti apmaudą žmogaus, kuris specialiai suplanavo kelionę norėdamas pasižvalgyti į Vilnių nuo šio išskirtinio taško.
Vaizdai iš sostinės turėtų būti rimtas perspėjimas ir Kauno valdžiai. Niekas nežino, kada liūtis užklups šį miestą ir kiek ji prilies vandens. Sinoptikai neabejoja, kad orai Lietuvoje bus vis labiau nenuspėjami ir permainingi.
Skęstantis Vilnius – tai ir patarimas Kauno valdžiai, kur artimiausiu metu reikėtų nukreipti investicijas, kad ateityje jų nereikėtų skaičiuoti dešimtimis milijonų eurų. Jeigu jau rekonstruotoje Laisvės alėjoje kaupiasi vanduo, nes filtrai užkimšti lapais ir statybinėmis atliekomis, kas tada dedasi kelis dešimtmečius specialistų nemačiusiuose miesto požemiuose?
Štai Neries pakrantėje įsikūrę kauniečiai ir pakaunės gyventojai daugybę metų kentėjo dėl potvynių.
Dauguma žmonių dėl šių nepatogumų ėmėsi būsto pertvarkymo, grėsmę įvertino ir naujakuriai. Pastaraisiais metais potvynių pavyko išvengti, tačiau pakrantės gyventojai dabar jų nelabai ir bijo.
Vertėtų taip pat išsiaiškinti, ar Kauno pilies šlaitai tokie pat tvirti, kokie buvo ją statant, kai ruoštasi priešų antpuoliams. Jos netektis prilygtų sostinę garsinančios Gedimino pilies bokšto griūčiai. O ar negresia pavojus Žaliakalnio ir Aleksoto šlaitų gyventojams?
Tikrai būtų apmaudu, jeigu besitvarkantį ir gražėjantį Kauną paskandintų liūtys.
„Laikinoji sostinė“
