Norą studijuoti aukštosiose mokyklose šiemet išreiškė kiek daugiau nei 28 tūkst. būsimų studentų. Kiek daugiau nei pusę – apie 16 tūkst. stojančiųjų – sudaro asmenys, bendrojo lavinimo mokyklas baigę šiemet. Kiti vidurinį išsilavinimą įgijo anksčiau.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atlikta pirmojo stojimų turo rezultatų analizė rodo, kad nors kai kuriuose universitetuose stojančiųjų skaičius augo, yra ir tokių, kurie sulaukė kone perpus mažiau studentų nei praėjusiais metais.
Dauguma renkasi studijas Lietuvoje
Ministrė sakė, kad nereikėtų bijoti to, kad jaunimas išvyks į užsienį, nes skaičius besirenkančių studijas Lietuvoje kito ne itin stipriai. Abiturientų, pasirinkusių studijas mūsų šalies aukštosiose mokyklose, yra apie 68 proc.
ŠMM duomenimis, pirminė stojančiųjų analizė rodo, kad stojantieji pranašumą teikia didiesiems šalies universitetams ir kolegijoms. Pirmuoju pageidavimu Vilniaus universitetą nurodė apie 5,3 tūkst. stojančiųjų, Kauno technologijos universitetą apie 2,2 tūkst., Lietuvos sveikatos mokslų universitetą 2 tūkst., Vilniaus Gedimino technikos universitetą pasirinko taip pat apie 2 tūkst. stojančiųjų.
Daugiau pageidaujančiųjų studijuoti nei pernai pritraukė Generolo Jono Žemaičio karo akademija (2,1 proc. augimas), Vilniaus universitetas (6,2 proc.), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (2,1 proc.). Augo ir norinčiųjų studijuoti Vilniaus ir Kauno kolegijose skaičius. Pasirinkusiųjų studijas Vilniaus kolegijoje skaičius augo 13 proc., o Kauno kolegijoje 4,1 proc.
Tiesa, ne visos aukštosios mokyklos gali pasigirti augančiu būsimų studentų skaičiumi. Stojančiųjų į LEU skaičius krito 45 proc., į Aleksandro Stulginskio universitetą 35 proc., į Mykolo Romerio universitetą 27 proc., į Šiaulių universitetą 19 proc. ir į Klaipėdos universitetą 18 proc.
„Lietuvos aukštosios mokyklos pasirinko nebe studijų kiekybės, o kokybės kryptį ir stojantieji tai įvertino. Jaunimą domina perspektyvios, darbdaviams reikalingos studijų programos, jie lieka studijuoti Lietuvoje“, – kalbėjo ministrė.
Populiariausios jau kelerius metus iš eilės išlieka medicinos studijos. Jaunimas vis dažniau renkasi informacinių technologijų studijas. Auga susidomėjimas aviacijos srities specialybėmis. J.Petrauskienės teigimu, abiturientai renkasi profesijas, kurių reikia darbo rinkai.
„Šios specialybės tampa populiaresnės, tai atitinka darbo rinkos poreikius“, – sakė ministrė.
Šiais metais kiek mažiau studentai rinkosi studijas humanitarinių mokslų srityje, nors tai, pasak J.Petrauskienės, ir labai reikalinga valstybei. Ji teigė, kad kitais metais numatomas tikslingesnis valstybės užsakymas studijoms šiose srityse.
Švietimo ir mokslo ministrė teigė, kad po pirmojo priėmimo į aukštąsias mokyklas turo matyti, kad smunka pasitikėjimas regioniniais universitetais. „Siekdami pritraukti studentus į regioninius universitetus turime atsižvelgti į pagrindinių universitetų potencialą ir regionų darbo rinką“, – sakė ministrė.
Įvesta naujovių Švietimo ir mokslo ministrė priminė, kad stojantieji į aukštąsias mokyklas susidūrė su dviem naujovėmis. Pirmiausia buvo pakelti konkursiniai balai. Norintieji studijuoti universitetuose šiemet turi perkopti 3 balų kartelę, o ketinantys mokslus tęsti kolegijose – 1,6 balo.
Pernai konkursinio balo sąlygų neatitiko 5 proc. stojančiųjų. Skaičiuojama, kad šiemet tokių, kurie nepasiekė reikiamo balo, yra apie 9 proc. „Kitas aspektas – šiemet taikomas rentabilumo reikalavimas studijų programoms“, – kalbėjo J.Petrauskienė.
Tai reiškia, kad nuo šių metų rugsėjo 1-osios valstybės finansavimas bus skiriamas ne mažiau kaip 15 pirmakursių surinkusioms socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programoms, ne mažiau kaip 10 – biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijose ir ne mažiau kaip 4 – menų.
Populiariausios studijos universitetuose
Paklausiausias šioje srityje – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Čia studijuoti mediciną panoro 724 stojantieji, Vilniaus universitete (VU) mediciną studijuoti ketina 519 prašymus užpildžiusių jaunuolių. Taip pat nemažai stojančiųjų kaip pirmąjį prioritetą nurodė LSMU siūlomą odontologijos studijų programą.
Antroji pagal prašymų skaičių universitetuose – socialinių mokslų sritis. Šios krypties studijas kaip pirmąjį pasirinkimą nurodė 2,5 tūkst. (14,92 proc.) prašymus studijuoti pateikusių jaunuolių. Trečioje vietoje universitetuose – verslo ir viešosios vadybos studijų programos, kurias studijuoti panoro 2,1 tūkst. (12,74 proc.) stojančiųjų. Kiek mažiau, 2 tūkst. (11,9 proc.), stojančiųjų pareiškė norą rinktis studijas informatikos studijas.
Penktoje vietoje pagal pasirinkimus lieka inžinerijos mokslai, kuriuos pasirinko 1,7 tūkst. (10,16 proc.) stojančiųjų. Iš karto po jų – humanitariniai mokslai, kuriuos studijuoti panoro 1,4 tūst. (8,7 proc.) abiturientų.
Populiariausios studijos kolegijose
Kolegijose siūlomų studijų viršūnėje šiais metais – verslo ir viešosios vadybos studijos. Jas studijuoti panoro 3,3 tūkst. (27,99 proc.) stojančiųjų. Antroje vietoje lieka sveikatos mokslai, kuriuos nori studijuoti 2,7 tūkst. (22,78 proc.) būsimų studentų.
Trečioje vietoje – inžinerijos mokslai. Juos kaip pirmąjį prioritetą nurodė 2,1 tūkst. (17,84 proc.) stojančiųjų. Iš karto po jų sąraše informatikos mokslai, kuriuos studijuoti panoro tūkstantis (8,39 proc.) stojančiųjų. Penktoje vietoje – socialiniai mokslai, kuriuos pirmuoju numeriu nurodė apie 750 (6,23 proc.) ketinančių studijuoti jaunuolių.
