Kur tai matyta didesnį oro uostą perkelti į mažesnį?! Galėtų kelininkai
ir naktimis kloti naują asfaltą ant Vilniaus oro uosto kilimo tako. O
dar geriau būtų, kad šalies valdžia pastatytų naują oro uostą – dailų,
tviskantį ir patogų. Panašų kaip Miunchene ar Kopenhagoje.
Praėjo daugiau kaip savaitė, kai Kaunas tapo pagrindiniais šalies oro
vartais. Ką ji atskleidė?
Likus vos trims dienoms iki skrydžių perkėlimo dauguma kauniečių galėjo
drąsiai lažintis ir pastatyti savo mėnesio atlyginimą, kad pagrindinė
Karmėlavos gatvė, kuria tenka važiuoti į oro uostą, nebus suremontuota.
Dar šios išskirtinės dienos išvakarėse buvo galima matyti garuojantį
asfaltą lyginančius kelininkus. Vis dėlto jie su užduotimi susidorojo,
liko atlikti tik paskutinius smulkius darbus. Neišvengiamų automobilių
spūsčių burbulas sprogo.
Praėjusį savaitgalį skrydžių sumažėjo, o rimčiausių išbandymų laukta
šios savaitės pradžioje, tačiau ir vėl nesusipratimų išvengta. Oro uoste
jokių išskirtinių eilių nesusidarė, numatytam lėktuvų kilimui
netikėti trukdžiai nepakenkė.
Dalis keleivių vis dėlto turbūt pabūgo gąsdinimų ir galimų nepatogumų,
todėl kelionių iš Kauno atsisakė – jie nusprendė keliauti vėliau arba
rinkosi aplinkinių šalių oro uostus. Kai kuriomis kryptimis orlaiviai
išties skrido pustuščiai, o tai tokiam metų laikui nebūdinga.
Skrydžių bendrovės dėl Vilniaus oro uosto kilimo tako remonto taip pat
šiek tiek pakeitė planus ir pasiūlė mažiau kėdžių skrydžiams iš Kauno.
Galima spėti, kad bendras keleivių srautas iš Kauno pirmąją savaitę
padidėjo ne 4 kartus, kaip buvo prognozuota, o gerokai mažiau.
Užtat pasiryžusiems skristi – dar geriau. Dauguma jų tikino įvairioms
oro uosto procedūroms Kaune sugaišę net mažiau laiko negu sostinėje.
Prabangos požymių ar subtilių architektūrinių sprendimų laikinai
iškilusiuose terminaluose nematyti, tačiau būtų kvaila jų reikalauti.
Negali vienkartiniai indai spindėti kaip senas nublizgintas porcelianas.
Maždaug pusė iš Kauno išvykstančių keleivių – vilniečiai, likusieji –
užsieniečiai arba kitų šalies regionų gyventojai. Lietuvos oro uostų
vykdomasis direktorius D.Voveris tikino, kad pastarieji itin patenkinti
pokyčiais ir net juokaudami siūlė pagrindinį šalies oro uostą visiems
laikams palikti Kaune, nes jiems lengviau ir paprasčiau jį pasiekti.
Automobilių stovėjimo aikštelėse – gausybė laisvų vietų. Dar vienas
sprogęs liūdnų perspektyvų burbulas – aikštelės esą bus užpildytos ir
vairuotojams teks automobilius palikti pakaunės laukuose. Aikštelės
neužsipildė, nes didžiąją dalį keleivių atveža draugai ir artimieji.
Tokiu atveju automobiliai oro uosto teritorijoje išbūna vos pusvalandį
arba trumpiau. Tai kiekvieno oro uosto vadovų siekiamybė siekiant kuo
labiau riboti automobilių stovėjimą oro uosto teritorijoje.
Tai patvirtina ir prie oro uosto nuobodžiaujantys taksi vairuotojai.
Nors jie paslaugas teikia gerokai pigiau negu sostinės oro uoste
dirbantys kolegos, norinčių naudotis taksi paslaugomis nėra daug.
Dažniausiai – tai iš užsienio atvykę keliautojai, kurių padidėjusį
srautą jau pajuto Kaune veikiantys viešbučiai ir kavinės.
Pirmąją savaitę Kauno oro uostas egzaminą išlaikė. Jeigu būtų kitaip,
socialiniai tinklai plyšautų nuo pagiežingų keliautojų skundų, kurie
dažniausiai atsiranda dėl nežinojimo, kas už ką yra atsakingas.
Nepatenkintųjų visada atsiras, nes lėktuvai genda, skrydžiai vėluoja,
susidaro jiems nepalankios orų sąlygos, ir taip gali atsitikti tiek
Vilniuje, tiek Kaune.
Jeigu ateityje vyktų Rygos oro uosto kilimo tako remontas, galbūt
skrydžius iš jo irgi būtų galima perkelti į Kauną. Bent jau suteikti
gerų patarimų kolegoms kauniečiai tikrai galėtų, nes šis projektas –
neįkainojama patirtis aviacijos srityje dirbantiems žmonėms.
„Laikinoji sostinė“
