O galimi pretendentai – iš jų prisirinkti lėšų savo būsimoms rinkimų kompanijoms.
Internetiniams šmeižikams – sankcijos
Internete anonimiškai iškoneveikėte viešą asmenį ir ramiai nuėjote miegoti manydamas, kad niekas nenustatys jūsų tapatybės?
Nieko panašaus. Netrukus galite susilaukti didelių nemalonumų.
Nors liepos 12 dieną Seimas priėmė įstatymą pagaliau panaikinti Lietuvoje dar galiojusį privataus kaltinimo institutą, baudžiamosios atsakomybės už asmens ir garbės orumo įžeidimą neišvengsite. Išlieka Baudžiamasis kodekso 154 straipsnis, numatantis už šmeižimą bausmę – piniginę baudą ar net laisvės atėmimą iki dvejų metų.
„Teisėjai turbūt labiausiai nemėgo privataus kaltinimo bylų, tarp kurių ypač daug buvo dėl komentatorių internete skleidžiamo šmeižto. Privačia tvarka apkaltinti buvo lengva. Nebuvo reikalingi tyrimai, įrodymai, net jei žmogus ir bus išteisintas, jis patirs daugybę nemalonumų.
Jam gali būti pritaikytos kardomosios priemonės, suspenduotos lėšos, reikės vaikščioti į teismus, samdytis advokatą, dokumentuose bus įrašas, kad jis yra teisiamasis,
Dabar, panaikinus privataus kaltinimo tvarką, apžmeižti žmonės galės kreiptis į policiją, kuriai padaugės darbo. Bus atliekamas tyrimas, kurio metu asmenys galės susitaikyti ir gauti piniginę kompensaciją. Teisme taip pat galės susitaikyti ir gauti kompensaciją iš kaltininko. Teismas galės vadovautis įrodymais.
Mes, teisėjai, pastebėjome tendenciją, kad retas šmeižiamas žmogus ėjo į teismą ginti savo garbės bei orumo. Dažniausiai buvo skundžiama kerštaujant ir siekiant prisiteisti pinigų.
Todėl permainos turėtų užtikrinti, kad žmogus savo garbę gintų be tikslo pasipelnyti“, - kalbėjo Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjai.
Bet galimybe pasipelnyti už interete komentatorių paskleistus šmeižikiškus komentarus tyliai naudojosi ir garbūs mūsų politikai.
Signataras prisiteisė tūkstančius
Garbusis politikas Aloyzas Sakalas (86 m.) prieš porą metų teisiškai susikrovė nemažą kraitį, teisme privertęs sumokėti jį internete įžeidinėjusius ir šmeižusius komentatorius ir prisidėti pinigų prie ir taip nemažos signataro bei parlamentaro pensijos. Vien Vilniaus apylinkės teisme 2014–2015 metais jam iš komentarus rašiusių žmonių buvo priteista apie 30 000 litų.
Jo asmenybę, amžių, lytinę orientaciją, charakterio savybes, veiklą įžeidžiančių daugybės komentarų, išreikštų keiksmais, politikas susilaukė 2014 metais po jo straipsnių apie skandalingus Pikeliškių vaikų globos namus, kuriuose dirbo ir jam artimas žmogus.
A.Sakalas, pasisamdęs advokatą, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti šmeižikiškus bei jo garbę ir orumą įžeidžiančius komentarus rašiusius asmenis.
Išvardino savo nuopelnus
„Komentarai žemina ne tik kaip žmogų, bet kaip ir politiką, pakerta visuomenės pasitikėjimą reputacija. Esu Nepriklausomos valstybės atkūrimo signataras, buvau LR AT deputatas, prezidiumo narys, Europos Parlamento narys, dabar – socialdemokratų garbės pirmininkas. Apdovanotas didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, Komandoro kryžiaus kavalierius“, – išvardino savo nuopelnus garbus politikas.
Tyrimo metu buvo nustatyta kelių dešimčių komentatorių tapatybės, jų adresai.
Prokuratūra politikui pasiūlė kreiptis į Vilniaus m. apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka. Politikas taip ir padarė.
Piniginės baudos – konvejeriu
Kai komentatorių tapatybės išaiškintos, teisme didelių sunkumų apšmeižtas žmogus nepatirs. Viskas vyksta konvejerio principu.
Politikas pasisamdė advokatą, kuris teismams pagal šabloną surašė tokius pačius skundus dėl šmeižikų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Kokia būna pirmoji šmeižikų reakcija? Paneigti, kad šmeižtus rašė jie. Esą prie jų kompiuterio galėjo prisėsti kas nors kitas. Kas? Suprantama, kad jie to nežino. Tačiau tokie išsisukinėjimai teismų neįtikina.
Šmeižikui lieka dvi galimybės – arba susitaikyti su įžeistu žmogumi ir nutraukti procesą, arba toliau tęsti bylinėjimosi procesą, kuris taip pat gali baigtis pinigine bauda.
Susitaikymas nereiškia, kad įžeidėjas teismo atsiprašys, įžeistas asmuo paspaus ranką jam, paplos per petį ir jie draugiškai išsiskirs. Kad ir kaip teisme jie atsiprašinėjo, politikas jiems geraširdiškai neatleido. A.Sakalas pasiūlė savo įžeidėjams taikytis ir pareikalavo iš jų po 4000–6000 litų dėl neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo, kompensacijos, kurie, mokant po 1000 litų vėliau, buvo perskaičiuoti į eurus. Beveik visi sutiko mokėti.
Tiems, kurie skundėsi, kad ši suma yra per didelė, politikas leido priteistus pinigus mokėti dalimis kas mėnesį, – penkis, septynis mėnesius.
Neatleido pensininkei
Politikas buvo griežtas net asmenims, kuriems priteista suma akivaizdžiai buvo sunkiai įveikiama.
Teisiamoji 67-erių metų D.K. iš Radviliškio rajono kaimo prisipažino rašiusi komentarą „Basakojis“ slapyvardžiu, įžeidusi politiką, pavadinusi jį „senu marazmatiku“.
– Praeiti metai man buvo labai sunkūs, vyras susirgo vėžiu, mirė. Buvau labai sudirgusi, viskas atrodė juoda, galbūt aš per aštriai...
Poną Sakalą nuo Sąjūdžio laikų labai gerbiau ir pasitikėjau, bet metams bėgant, prisiskaičius visokių straipsnių, mano nuomonė pasikeitė. Sutinku atsiprašyti, buvau neteisi. Esu pensininkė, gaunu labai mažą pensiją.
– Matot, aš irgi pensininkas. Jeigu ponia būtų iškart po savo komentaro patalpinusi kitą komentarą, ar ikiteisminio tyrimo stadijoje būtų atsiprašiusi, būtų kita kalba.
O dabar man teko samdyti advokatą.
Politikas sutiko, kad jam būtų sumokėta 868 eurų ir 290 eurų litų atstovavimo išlaidų.
Bet moteris prieštarauja – „man tai per didelė suma“. Ji sutiktų mokėti iš viso 868 eurus ir paimtų paskolą.
A.Sakalas geranoriškai sutiko išmoką sumažinti iki 1013 eurų ir gauti ją išdėstytą dalimis per kelis mėnesius.
Ne taip pasisekė komentatoriui S.U., pavadinusiam politiką „nagliu seniu“. Susitaikęs su A.Sakalu jis sutiko mokėti jam visus 2288 eurus.
Taip ir buvo susitarta. Socialdemokratų garbės pirmininkas neatleido ir įžeidėjui, kuris apeliavo esantis partietis, socialdemokratas.
2015 metais įvedus Lietuvoje eurą ir dar vykstant bylinėjimosi procesui, kai kurie asmenys teisme taikėsi su A.Sakalu sutikdami mokėti kompensaciją jau eurais.
Su Kauno rajono gyventoju, 45-erių A.N., savo komentare signatarą pavadinusiu „urodu“ ir dar šlykštesniais žodžiais, A.Sakalas susitaikė, kai įžeidėjas sutiko jam atlyginti 1737,72 euro neturtinės žalos ir 832,29 euro už advokato pagalbą.
A.Sakalas sutiko taikytis už 1737 eurų kompensaciją net su vilniečiu, 56-erių metų A.D. Jis neneigė rašęs įžeidžiamą komentarą politikui, vadindamas jį „ponu brudu“ ir linkėdamas „kalėjimo gultų“, bet norįs pridurti, kad „teprasmenga jis kiaurai žemę“.
Retas įrodo nekaltumą
Rokiškio gyventojas, 54-erių metų V.R. yra vienas iš nedaugelio, įrodęs, kad ne jis A.Sakalui rašė įžeidžiančius komentarus iš savo kompiuterio.
Politikas komentaruose buvo vadinamas išgama, šliužu, kanibalu ir dar baisesniais žodžiais.
Policija nustatė, kad komentarai rašyti iš jo kompiuterio, bet kaltinamasis tai neigė. Esą jis naudojosi nešiojamu kompiuteriu, ir, turėdamas internetinę prieigą, įsigijo interneto maršrutizatorių. Jis esą neprisiminė, ar buvo nustatytas slaptažodis, nes jis prisijungdavęs prie interneto be slaptažodžio.
Nors buvo aišku, kad komentarai rašyti iš V.R. kompiuterio, Rokiškio rajono apylinkės teismas jį išteisino neįrodžius, kad V.R. pats rašė komentarus, ir atmetė A.Sakalo ieškinį atlyginti jam neturtinę žalą ir advokato išlaidas.
Kiek kainuoja garbė?
Ar tikrai yra garbinga, jei socialdemokratų garbės pirmininkas teisme gina savo garbę ir orumą, pareikalaudamas už susitaikymą nemenkos pinigų sumos?
Kodėl garbusis signataras tiesiog nepareikalavo viešai patalpinti atsiprašymų?
Vienoje iš bylų A.Sakalas su savo advokatu, paaiškino, jam užtenka žodinio atsiprašymo teisme, nes atsiprašymas portale įžeidėjui kainuotų. Bet teisininkai mato ir kitą priežastį.
Pareikalauti, kad komentatorius tik patalpintų viešą atsiprašymą, vengia ir kiti apžmeižti asmenys. Niekas nenori tokio viešumo, kai būtų paviešinami įžeidimai. Daug maloniau yra procesą dėl įžeidimo nutylėti, išgirsti atsiprašymą neretai ir uždarame teismo posėdyje, ir dar tyliai susižerti nemenkas pinigų sumas.
Tačiau kuo toliau, tuo agresyviau internete siautėjant anoniminiams komentatoriams, gal lieka tik vienas jų sudrausminimo kelias – už šmeižtus ir įžeidimus reikalauti didelių piniginių baudų. Nes dažnas tautietis apie garbę pamąsto tik tada, kai ji pakvimpa pinigais.
Buvęs Vilniaus m. vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius:
– Į policiją ar prokuratūrą gali kreiptis bet kuris apšmeižtas asmuo, prašydamas tyrimo metu nustatyti įžeidėjo tapatybę. Jei kalba eina apie šmeižtą, paskleistą internetinėje erdvėje, atlikdamas tyrimą pareigūnas nustato, kam priklauso kompiuteris, kuriuo buvo rašomi šmeižtai. Vadinamąjį IP – internetinės prieigos adresą.
Po to tyrimas yra nutraukiamas, informaciją gavęs asmuo privačia tvarka gali kreiptis į teismą. Spalio 1 dieną, prezidentei pasirašius naująjį įstatymą, kuriuo panaikinamas privataus kaltinimo institutas, tyrimo metu surinkta informacija bus perduodama teisiogiai teismui, – teigia R.Jancevičius „Lietuvos rytui“.
– Jūs dirbote vyriausiu prokuroru, kai politikas A.Sakalas kreipėsi į prokuratūrą prašydamas nustatyti šmeižikus. Ar politiko statusas turėjo kažkokių privilegijų?
– Tikrai ne. Gal tas tyrėjas net nežinojo, kas yra ponas A.Sakalas. Tiriami visi pareiškimai, ir bet kuris pilietis turi galimybę, išsiaiškinti šmeižikus.
– Koks policijos padalinys tuo užsiima?
– Policijoje yra specialus nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų skyrius.
– Ar labai sudėtinga nustatyti, iš kokio kompiuterio rašomi įžeidimai ir šmeižtai? Manoma, kad tai labai sunku ir šmeižikai jaučiasi nenubaudžiami.
– Visai nesudėtinga. Tyrėjui reikia gal tik 15 minučių laiko. Terminai užsitęsia kelis mėnesius todėl, kad pareiškimų dėl šmeižimo yra labai daug.
– Tai A.Sakalas ne vienintelis politikas, piniginėmis baudomis nubaudęs savo įžeidėjus?
– Aišku, ne. Kompensacijų už įžeidimus internete daugiausia prisiteisia politikai ir valstybės tarnautojai, antroje eilėje – verslo žmonės. Labai daug pinigų už komentatorių įžeidimus prisiteisė vienas buvęs Garliavos „patvorinis“, vėliau liudijęs prieš Neringą Venckienę. Iš to jis ir gyveno.
– Tad „drąsuoliai“ anoniminiai, šmeižikiškų komentarų rašinėtojai negali jaustis saugūs?
– Jokiu būdu. Vieną dieną į jų duris gali pasibelsti policininkas. O tai reikš, kad teisme teks sumokėti įžeistam asmeniui nemažą piniginę kompensaciją. Didžioji dalis teismų taip ir baigiasi.
Kėsinasi į prezidentės orumą
Baudžiamojon atsakomybėn už prezidentės Dalios Grybauskaitės įžeidimą buvo patraukti keli asmenys.
Socialiniame tinkle „Facebook“ prezidentę nusikaltėle išvadinęs, ją šmeižęs ir žeminęs klaipėdietis, 39-erių Dmitrijus Ustinovas 2017 m. vasario mėnesį buvo sulaikytas ir apklaustas. Jo psichinė būklė kėlė įtarimų, jam buvo skirta psichiatrinė ekspertizė.
2016 metais Vilniaus m. apylinkės teisme buvo paskelbtas nuosprendis 44-erių Ivanui Gedvilui. Jis buvo kaltinamas tuo, kad 2013 metais savo kompiuteriu parašė įžeidžiantį laišką prezidentei.
Teismas I.Gedvilą išteisino, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Geriau nei Tailande
Vis dėlto Lietuvoje kol kas anoniminiai šmeižikai gali jaustis geriau nei Tailando karalystėje. Čia neseniai Bankoko karinis teismas nuteisė 34-erių vyriškį kalėti net 35 metus už karaliaus Maha Vajiralongkorno įžeidimus, kokie tai įžeidimai nėra skelbiama.
Tailando karalius yra saugomas nuo bet kokios kritikos.
Teismas įžeidėjui skyrė po 7 metus nelaisvės už kiekvieną internete išplatintą įžeidimą – iš viso 70 metų. Bausmė buvo sušvelninta perpus, nes kaltinamasis prisipažino.
Gailisi susitaikęs
– Ar manote, kad pats geriausias būdas nubausti šmeižtus internete rašančiuosius pinigine bauda? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Sakalo.
– Manyčiau, kad geriausias būdas būtų išvis tokių komentarų nespausdinti, nesuteikti jiems tokios erdvės. Bat kai to nėra, šmeižikai privalo būti nubausti.
– Ar jums lengva buvo išsiaiškinti jų tapatybes?
– Pats asmuo, be prokuratūros įsikišimo, to nepadarys. Ir išsiaiškinus laukia ilgas procesas. Kiekvienas asmuo išsisukinės, kad tai ne jis rašė, o gal kaimynas.
Be to, tai ir brangi procedūra, nes esi priverstas samdytis advokatą.
– Jums pavyko išsiaiškinti ne vieną šmeižiką. Ar būtina savo garbę ir orumą įkainoti pinigais? Gal būtų užtekę ir viešo atsiprašymo? Gal manote, kad lietuviui geriausia bausmė – piniginė bauda?
– Manau, kad tie piliečiai šmeižtus rašyti vengs, tai yra gerai.
– Gal kai kuriuos tas procesas sustabdė. Bet bus pilna kitų, kurie jaučiasi saugūs.
– Kadangi man teko mokėti advokatui, yra natūralu, kad pareikalavau atlyginti teismo išlaidas. Advokatas pats nustatė sumas ir aiškinosi su teisiamaisiais.
– Bet ir jūs pareikalavote po 1450–1737 eurų iš šmeižikų. Ar gindamas savo garbę praturtėjote?
– Mano garbė buvo įvertinta gal 870 eurų. Tik tiek per dvejus metus buvo sumokėta. Nuteistieji, taikos sutartimi sutikę mokėti baudas, jų nesumokėjo iki šiol. Vieni kažkur dingo, kiti emigravę.
Padariau klaidą. Reikėjo taikos sutartis pasirašyti teisme tik po to, kai būtų sumokėti pinigai. Aš pasitikėjau žmonėmis, ir likau apgautas. Neatlyginta ir advokatui. Arba nesutikti taikytis, tegu juos nubaudžia teismas.
– Kaip manote, kodėl lietuviai tokie pikti? Teko skaityti rusų, lenkų, suomių komentatorius, jie moka pašmaikštauti, įgelti, bet ne taip žiauriai ir šlykščiai, kaip mes. Taip tyčiodamiesi, patyčių jie išmoko ir savo vaikus, kurie turbūt paskaito tėvelių parašytą bjaurastį. O vėliau patys kenčia patyčias.
– Į šį klausimą galėtų atsakyti psichiatrai.
