Prienų mergaitės istorija – kitokia nei Garliavos: ar neteks raudonuoti prieš Europą?

Europos žmogaus teisių teismas pastaruoju metu priėmė ketinusios įsivaikinti mažametę vilnietės skundą – net ir laimėjusi teismo procesą dėl globos, ji negalėjo auginti vaiko, nes teismų sprendimai buvo nevykdomi nuo pat 2009 metų. 

 Vykstant teismo procesui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, Garliavoje buvo įvykdytas teismo sprendimas, nepaisant minios protestų, o Prienų rajone - ne.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Vykstant teismo procesui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, Garliavoje buvo įvykdytas teismo sprendimas, nepaisant minios protestų, o Prienų rajone - ne.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Vykstant teismo procesui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, Garliavoje buvo įvykdytas teismo sprendimas, nepaisant minios protestų, o Prienų rajone - ne.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Vykstant teismo procesui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, Garliavoje buvo įvykdytas teismo sprendimas, nepaisant minios protestų, o Prienų rajone - ne.<br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 24, 2017, 5:44 PM, atnaujinta Jul 25, 2017, 4:24 PM

Procesą dėl globos pralaimėję mergaitės giminaičiai iš Prienų rajono vaiko neatidavė kelerius metus, nevykdė teismų sprendimų. Antstoliai ir policijos pareigūnai, atėję paimti vaiko, likdavo nieko nepešę – prieniškių sodyboje nieko nebuvo arba pareigūnų laukė karingai nusiteikusi minia, neleidusi perduoti mergaitės, panašiai kaip Garliavoje. 

Skirtumas tas, kad Garliavos istorijoje teismų sprendimai visgi buvo įvykdyti, o Prienų rajone – ne.

Šalies institucijoms demonstruojant neįgalumą, bėgant metams Prienų mergaitės istoriją narplioję teismai apvertė plokštelę – prasidėjo procesas dėl įvaikinimo, kurį sostinėje gyvenanti jauna, išsilavinusi pora pralaimėjo. Du raundai dėl įvaikinimo žemesnėse instancijose, Vilniaus apylinkės ir apygardos teismuose, buvo laimėti, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino šį verdiktą. 

Galutinį tašką LAT padėjo 2015 metų lapkritį – mergaitės įtėviais tapo Prienų rajono gyventojai. Šiuo metu jai yra 9 metai.

Europos teismas spręs, ar Lietuvos teismai tinkamai įvertino padėtį, ar buvo užtikrinta teisė į garbingą bylos svarstymą. Vilniečių pora savo skunde prieš Lietuvą taip pat rašė apie proceso vilkinimą bei kitus pažeidimus. 

Vaiko neatidavė nuo kūdikystės

2008 metų pavasarį 3 mėnesių mergaitė, kurios tėvai žuvo per avariją, į savo namus, esančius Prienų rajone, atsivežė našlaitės senelės pusseserės sūnus. Dabar jis su savo žmona yra pripažintas įtėviais. 

Norą auginti vaiką pareiškė ir vilniečių pora – sostinės gyventojas yra šios mergaitės motinos pusbrolis.

Tarp šių šeimų ir prasidėjo teisminiai ginčai, vykę aštuonerius metus.

Vaikas turėjo būti perduotas vilniečiams dar 2008 metų gegužės pabaigoje, Birštono savivaldybės administracijos direktoriui ją paskyrus laikinąja globėja,, bet to nebuvo padaryta. Tokia situacija tęsėsi ir nuo 2009 metų liepos, kai sostinės gyvėntoja Prienų apylinkės teismo buvo pripažinta nuolatine globėja.

Smurtavo prieš šeimos narius? 

Vienas pagrindinių prieniškių poros argumentų buvo tai, kad mergaitė, gyvenanti jų namuose nuo 2008 metų, kai po tragiškos avarijos neteko savo tėvų, patirs stresą perkelta į naują vietą.

Tačiau jie patys ir sukūrė tokią situaciją – mergaitę ilgai savo namuose laikė neteisėtai ir neperduodami jos teismų globėjais pripažintiems giminaičiams iš sostinės.

Teisminiai ginčai dėl mergaitės globos nustatymo vyko nuo 2008 iki 2010 metų.

Šio proceso metu paaiškėjo, jog prieniškis smurtauja šeimoje – jo žmona įvairioms instancijoms skundėsi, kad sutuoktinis girtauja, žiauriai elgiasi su ja ir dviem vaikais.
Moteris net buvo pateikusi atitinkamas medikų pažymas.

Jos vyras jau yra triskart baustas už pasirodymą girtam viešojoje vietoje, vieną sykį buvo įkliuvęs neblaivus prie vairo.

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Audrius Grauželis dar 2009 metais pripažino, kad vyriškis gali kelti grėsmę mergaitės saugumui.

Tačiau Prienų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai teismo vis dėlto prašė skirti globėjais savo kraštiečius.

Apsivertė aukštyn kojomis

Kai 2010 metais Aukščiausiasis teismas globėjais pripažino vilniečius, atrodė, jog vaikui perduoti reikia tik laiko.

Tačiau nepaisydami raginimų prieniškiai nė neketino perduoti vaiko. 

Vykstant procesui dėl įvaikinimo viskas apvirto aukštyn kojomis.

Atsakingoms institucijoms eilę metų nesugebėjus įvykdyti teismų sprendimų dėl vaiko perdavimo globėjai, imta kalbėti kitaip – vaikas priprato prie aplinkos, patirs traumą, perkeltas kitur. 

Lietuvos Aukščiausiasis teismas pripažino, jog problema kilo dėl to, kad prieniškiai, atsisakydami vykdyti teismų sprendimus dėl globos nustatymo ir įvaikinimo ir neperdavę mergaitės teisėtiems globėjams iš Vilniaus, viso ilgo proceso metų augino vaiką, tarp jų susiformavo glaudūs socialiniai ryšiai. 

„Esant tokiai situacijai, kai vaiką siekia įsivaikinti keli pareiškėjai, esminis klausimas – kurie šeimos ryšiai yra stipresni“, – pareiškė LAT kolegija, nusprendusi įtėviais palikti prieniškius. 

„Teismas suformavo naują praktiką – pagrobiau vaiką, jį laikau ilgą laiką, vadinasi, jis mano“, –  kartėlio neslėpė įvaikinti mergaitę su savo žmona ketinęs vilnietis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.