Rusijoje neradęs teisybės buvęs ūkininkas 71-erių A.Salnikovas pirmiausia pagalbos kreipėsi į Vokietijos advokatą.
Tačiau vėliau rusas nusprendė teisininkų pasiieškoti Lietuvoje – esą čia lengviau susikalbėti, nes daugelis gyventojų supranta rusiškai. Be to, iki čia ir automobiliu arčiau atvažiuoti.
A.Salnikovas mūsų šalyje turi draugą, kuris ir padėjo surasti advokatus.
Rusas senjoras savarankiškai yra rašęs skundą Strasbūro teismui. Bet netrukus pašto dėžutėje rastas EŽTT atsakymas sukėlė įtarimų – nors laiškas esą atkeliavo iš Prancūzijos, ant jo nebuvo jokio Rusijos pašto spaudo.
Tiek pats A.Salnikovas, tiek kai kurie Lietuvos teisininkai įtaria, kad kažkas klastoja iš Europos žmogaus teisių teismo neva atkeliaujančius laiškus.
Valdininkų apetitas augo
„Lietuvos ryto“ televizijai A.Salnikovas papasakojo savo istoriją: „Tai buvo viso mano gyvenimo darbas. Bet pas mus Rusijoje to niekam nereikia. Pas mus vagys viską išvagia.“
Pensininkas susigraudino sklaidydamas albumą, kuriame – nuotraukos ir iškarpos apie jo turėtą bendrovę Lipecko srityje.
Anot vyriškio, jis nupirkęs vos gyvą kiaulių ūkį ir per ketverius metus jį padaręs pelningą.
Tačiau netrukus vietos valdininkai iš jo ėmę reikalauti duoklių.
„Prokuroras pareikalavo, kiek pamenu, 12 tonų grūdų ir 6 tonų šieno. Dar Mokesčių inspekcijai, pasakė, duok 12 tūkstančių rublių, o jei ne, tai mes ten tau.
Taip buvo nuolat. Milicija kalbėjo atviru tekstu – duok paršelį. Duok tą, duok tą. Tai sistema“, – pasakojo nuskriaustasis.
Anot A.Salnikovo, valdininkų apetitas nuolat augo, kol jam trūkusi kantrybė ir jis atsisakęs mokėti duoklę.
Tada ir sulaukęs atviro grasinimo, kad ūkį iš jo atims.
„Štai vienas banko darbuotojų, Investicijų skyriaus viršininkas, man tiesiai pasakė: jūs vienintelis bendrovės steigėjas, ir mes jus vis tiek subankrotinsime“, – prisiminė rusas.
Neatlaikė didžiulio spaudimo
Buvęs ūkininkas turi ir slapta darytą garso įrašą, kuriame gubernatorius pripažįsta, kad privačios bendrovės vadovas buvo nušalintas: „Salnikovas mano senas draugas, jis man visada šypsodavosi, bet mes nusprendėme, kad jis neefektyvus.“
A.Salnikovas neatlaikė spaudimo ir pusvelčiui pardavė ūkį gubernatoriaus žmonėms. Bet jų rankose bendrovės per porą metų bankrutavo, o buvęs savininkas kreipėsi į Rusijos teismus dėl maždaug 90 milijonų eurų kompensacijos.
Gavo įtartinus laiškus
Kai Rusijos teismai atsisakė kelti bylą, jis parašė skundą EŽTT.
Po kiek laiko pašto dėžutėje rado esą iš Strasbūro atkeliavusį laišką be jokių Rusijos pašto spaudų. Laiške buvo atsisakoma priimti A.Salnikovo ieškinį.
Dar po kiek laiko atėjęs dar vienas laiškas be spaudo sustiprino įtarimus, kad tai – klastotės.
„Susidaro įspūdis, kad Europos teisme sėdi žmonės, kurie stambius skundus slepia, o jeigu žmogus siekia atsakymo, kokia sekretorė parašo kopijėlę ir įmeta į pašto dėžutę. Žmogus perskaitė, kad skundas nepriimtas, ir viskas“, – traukė pečiais Rusijos pensininkas.
Parengė raštą Strasbūrui
Bet su Europos žmogaus teisių teismu nuolat reikalų turinti teisininkė Lina Urbaitė tvirtino, kad nėra mačiusi EŽTT laiškų be pašto spaudų.
„Strasbūro teismas pareiškėjams laiškus siunčia kaip paprastą korespondenciją. Bent jau bylose prieš Lietuvą yra tokia.
Štai neseniai gavome laišką paprastu paštu. Bet kitoje voko pusėje yra Lietuvos pašto antspaudas, žymintis gavimą“, – kalbėjo L.Urbaitė.
Įtarimų kilo ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariui Stasiui Šedbarui: „Netikiu, kad iš tokios institucijos atėjęs laiškas nebūtų antspauduotas ar registruotas.“
Politikas taip pat svarstė, kad galbūt EŽTT sekretoriate tie laiškai atrenkami, filtruojami ir kai kurie jų tiesiog nepasiekia teisėjų.
S.Šedbaras parengė raštą Strasbūro teismui, kuriame išdėstė visas abejones ir paprašė atlikti vidaus tyrimą. (LR)
