Pernykščiuose rinkimuose dalyvavusių partijų finansiniai įsipareigojimai jau sumažėjo tris kartus, tačiau bendra skola vis dar gana įspūdinga – 482 tūkst. eurų. Tokie Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Seimo rinkimų vajus visoms juose dalyvavusioms partijoms atsiėjo per 7 mln. eurų.
Daugiausia pinigų už galimybę grįžti į valdžią paklojo per rinkimus gerokai nukraujavę socialdemokratai.
Kairieji rinkimams išleido beveik 1,5 mln. eurų ir galėjo guostis nebent tuo, kad jų išlaidos rinkimams neviršijo pajamų.
Atsiskaitė dar ne visi
Nuo rinkimų likusios skolos vis dar persekioja 55 savarankiškus politinės kampanijos dalyvius. Iš karto po rinkimų tokių buvo gerokai daugiau – finansinius įsipareigojimus tuomet buvo nurodę 72 rinkimų kampanijos dalyviai, o jų skolos siekė net 1 mln. 333 tūkst. eurų.
Didžiausia skola slėgė rinkimuose triumfavusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, vadovaujamos Ramūno Karbauskio, pečius.
Tuomet ji siekė beveik milijoną eurų. Nors dalį šios kupros pavyko nusimesti, „valstiečiai“ vis dar pirmauja tarp skolininkų.
Solidžią skolą po rinkimų turėjo juose nesėkmingai pasirodžiusi partija „Tvarka ir teisingumas“. Tačiau „tvarkiečiai“ jau gali lengviau atsikvėpti – 149 tūkst. eurų siekusi skola sumažėjo iki 755 eurų.
Beveik 150 tūkst. eurų skola, o mandato nė vieno.
Tokioje situacijoje po rinkimų buvo atsidūrusi ir buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), tačiau VRK jiems pretenzijų nebeturi.
Pinigai – iš dotacijos
Dabar Valstiečių ir žaliųjų sąjungos skolos aptirpo iki 261 tūkst. eurų. Partijos vedlys vakar žadėjo, kad rudenį jos visai neliks.
„Partija gaus likusią dotacijos dalį ir skolą padengs. Kitų pajamų šaltinių mes neturime“, – „Lietuvos rytui“ sakė R.Karbauskis.
Politikas priekaištavo kitoms partijoms, esą jos „valstiečiams“ vis prikaišioja skolas, tačiau priminė, kad panašių problemų anksčiau turėjo ir jos: „Visos partijos yra turėjusios skolų ir šiandien to dalyko nereikėtų kaip nors politizuoti.“
Laikraščiui lėšų užteks?
R.Karbauskis aiškino, kad jo vadovaujama partija niekada neturėjo daug pinigų ir esą gyveno pagal išgales.
Paklaustas, ar pamatuotas skolų turinčios politinės organizacijos sprendimas milžinišku, net 300 tūkst. egzempliorių, tiražu leisti nemokamai platinamą laikraštį, „valstiečių“ vadovas aiškino, kad tam nereikės ypač didelių investicijų: „Tai pati pigiausia priemonė, kokią įmanoma sugalvoti.“
Politikas tvirtino, kad internete skelbiamos žinios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjų nepasiekia.
Be to, R.Karbauskis pasidžiaugė dėmesiu partiniam leidiniui, nors šis sumanymas buvo įvertintas itin kritiškai: „Mūsų būsimas laikraštis gerai pareklamuotas. Ši reklama, įvertinus pinigais, būtų mums kainavusi dešimt kartų daugiau nei laikraščio išleidimas.“
Įstatymai nenumato terminų
VRK vadovė Laura Matjošaitytė „Lietuvos rytui“ aiškino, kad partijos privalo deklaruoti savo finansinius įsipareigojimus, tačiau įstatymai nenumato konkretaus termino, per kurį politikai turi nusikratyti skolų naštos.
„Gal geriau būtų, jei įstatymai tai apibrėžtų aiškiau. Aiškumas padėtų išvengti įvairių klausimų, galimų konfliktų“, – svarstė naujoji komisijos pirmininkė.
Politinė organizacija turi teisę padengti skolos įsipareigojimus tik iš partijai nuosavybės teise priklausančio turto, gaunamų aukų ir jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o kiti politinės kampanijos dalyviai, fiziniai asmenys – tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų.
