Kalėjimų departamentas šįmet spėjo pagarsėti kaip reikiant, ir toli gražu ne iš gerosios pusės. Skandalas dėl viešųjų pirkimų Kauno tardymo izoliatoriuje išvertė iš kėdės net departamento vadovę generolę Živilę Mikėnaitę.
Birželio pabaigoje Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) departamentui nurodė nutraukti Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimo iš miesto konkursą.
Paaiškėjo, kad jau jam vykstant buvo kelis kartus keistos kainos, taip pat koreguoti projektai. Šio pirkimo vertė sukosi apie 30 mln. eurų.
Tačiau mažiau kainavę Kalėjimų departamento pirkimai VPT neužkliuvo, nors surinkta informacija apie galimus pažeidimus buvo pateikta nesugromuliuota.
Įtartinas palankumas
Advokatų profesinė bendrija „Roedl & Partner“ į Teisingumo ministeriją raštu dėl įtartinų pirkimų kreipėsi dar šių metų pavasarį. Ministerija persiuntė šią medžiagą VPT.
Kas joje skandalingo? Ogi tai, kad jau keletą metų ne pačios didžiausios vertės paslaugos ar prekės, susijusios su elektroninėmis apsaugos sistemomis, perkamos iš tos pačios Kaune registruotos įmonės „Sakura“.
2015–2017 metais Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įkalinimo įstaigos – Pravieniškių bei Alytaus pataisos namai, taip pat Kauno tardymo izoliatorius – su šia įmone sudarė net 14 sutarčių, kurių bendra vertė – 171 tūkst. eurų.
„Roedl & Partner“ bendrijos, kuri neslepia atstovaujanti su „Sakura“ konkuruojančiam tiekėjui, teigimu, pirkimai buvo vykdomi apklausos būdu, o apie tai jokios išankstinės informacijos neteikta.
„Kiti rinkoje veikiantys subjektai neturėjo jokios galimybės pateikti pasiūlymų. Tokia situacija akivaizdžiai neužtikrino konkurencijos, nors ji yra vienas esminių viešųjų pirkimų procedūrų principų“, – teigė „Roedl & Partner“ partneris Michaelis Manke.
Patys rengė projektą
Antai 2015 metų gegužę Kalėjimų departamentas savo tinklapyje paskelbė informaciją apie Kybartų pataisos namuose sumontuotą mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangą. Tačiau viešųjų pirkimų sistemoje nebuvo jokių žinių apie patį pirkimą, įsigyjamą sistemą ir jos kainą.
Pasak teisininkų bendrijos, jų klientas pastebėjo, kad tokia pat blokavimo įranga įtraukta į planuojamo statyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus konkurso techninę specifikaciją.
Negana to, šio projekto dalį apie blokavimo sistemas rengė bendrovės „Sakura“ darbuotojas Vytautas Armoška.
Ta pati įmonė dalyvavo ir diegiant blokavimo sistemą Alytaus pataisos namuose – pastarąjį kartą papildoma įranga iš jos buvo nupirkta 2015-ųjų pabaigoje.
Tiesa, kilo klausimų, ar ta įranga iš tiesų tinkamai veikia. Mat pernai gruodį pataisos namuose atlikus kratą rasta ir 11 mobiliojo ryšio telefonų, ir 6 SIM kortelės.
Atsakymas apstulbino
Šie ir gerokai daugiau surinktų faktų apie galimą palankumą vienai įmonei galiausiai atsidūrė ant VPT vadovės Dianos Vilytės stalo. Tačiau valdininkės atsakymas tiesiog apstulbino.
Pasirodo, vertindama pirkimus VPT vadovaujasi procedūrų tvarkos aprašu, kuriame numatyta, kad šios tarnybos Rizikos valdymo ir statistikos skyrius, apibendrinęs informaciją apie per praėjusią savaitę įvertintų sutarčių rizikingumą, atrenka tas, kurias ima nagrinėti išsamiau. O Kalėjimų departamento su „Sakura“ sudarytos sutartys tiesiog nebuvo atrinktos įvertinti.
– Ar tokie įtarimų keliantys pranešimai laikomi kone niekiniais, jei Viešųjų pirkimų tarnyba turi savo atrinktus pirkimus ir analizuoja tik juos? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo D.Vilytės.
– Nelaikomi.
– Tuomet ar tikrai VPT negali išnagrinėti ankstesnių pirkimų, jei galimi pažeidimai aiškiai nurodomi ir įvardijami?
– Gali, jei „ankstesnis“ konkretus pirkimas su nurodytais „galimais“ pažeidimais patenka į tos savaitės rizikingiausių pirkimų sąrašą.
– Ar buvo atsižvelgta į šią informaciją tikrinant kitus Kalėjimų departamento pirkimus iš vieno tiekėjo?
– Kaip VPT rašte nurodė, į pateiktą informaciją bus atsižvelgta analizuojant „vieno tiekėjo“ viešųjų pirkimų, vykdomų apsaugos sistemų priežiūros srityje, problematiką, vertinant šių pirkimų rizikingumą bei sudarant vėlesnių laikotarpių tikrintinų perkančiųjų organizacijų sąrašus.
Kaip matote, VPT neįsipareigojo tikrinti konkrečios perkančiosios organizacijos pirkimų, o nurodė, kad analizuos plačiau, tai yra „vieno tiekėjo“ viešųjų pirkimų, vykdomų konkrečioje – apsaugos sistemų priežiūros – srityje, problematiką.
Kalėjimų departamentą purto skandalai
Apie korupciją atliekant viešųjų pirkimų procedūras šių metų pradžioje viešai prabilo Kauno tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkė Rasa Kazėnienė.
Teisėsaugai moteris perdavė informaciją, kad daug metų izoliatoriaus viešuosius pirkimus laimi tos pačios įmonės – „Oro parametrai“, „Niklita“, „Vipita“, „Tis“, „Tis LT“, „Globinta“, „Arvirita“ ir „Garfus“. Teigiama, kad iš jų prekės ir paslaugos kai kuriais atvejais perkamos už sumas, kelis ar keliolika kartų viršijančias rinkos kainas.
Antai iš įmonės „Arvirita“ įsigytas guolis staklėms taisyti už 700 eurų, nors jo rinkos vertė – maždaug keturi eurai.
Vasario pradžioje nuo pareigų buvo nušalinta Kalėjimų departamento vadovė Ž.Mikėnaitė, kovo 27 dieną ji išvis pasitraukė iš darbo.
Nušalintas, o vėliau ir atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas mėgino šį teisingumo ministrės Mildos Vainiutės sprendimą ginčyti, tačiau Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę jo skundą atmetė.
Savo ruožtu VPT įpareigojo Kalėjimų departamentą nutraukti Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimo konkursą.
Šiam projektui 2014-aisiais Vyriausybė buvo numačiusi 14,8 mln. eurų, tačiau prieš metus Kalėjimų departamentas investiciniame projekte nurodė, kad reikės net 44,4 mln. eurų.
