Didžiulis gėdos jausmas. Taip jautėsi buvęs Kretingos meras, vėliau tarybos narys Juozas Pelionis, šią vasarą bandęs paaiškinti Lenkijos piligrimams, kad Šv.Jokūbo kelias šiame rajone nėra pažymėtas, o žemėlapį, kuriuo turėtų naudotis žygeiviai, sudarė kompiuteris – tai trasa iš Kretingos į Klaipėdą, skirta automobiliams.
„Jei Kretingos meras nenori su mumis susitikti, mes irgi nenorime jo matyti“, – bandė jį raminti lenkai.
„Mūsų rajono politikai nebijo net šv.Jokūbo, kurį gali tekti susitikti danguje“, – dūsavo J.Pelionis, ragindamas Kretingos valdžią grąžinti piligrimams skolą ir kaip nors pažymėti jų kelią.
Buvusio rajono tarybos nario manymu, buvo ne tik pamintos krikščioniškosios vertybės, bet ir padarytas nusikaltimas – esą netinkamai iššvaistyti Europos Sąjungos pinigai, beveik 100 tūkst. eurų.
J.Pelionis net kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl netinkamai panaudotų pinigų, skirtų Šv.Jokūbo keliui atgaivinti.
Bet prokurorai atsisakė pradėti tyrimą, nes esą nenustatyta nusikalstama veika.
Administravimas – brangus
Prieš trejus metus Kretingos savivaldybė paskelbė, kad išleido 100 tūkst. eurų, kuriuos ES skyrė Šv.Jokūbo kelius atgaivinti Baltijos šalyse.
Tačiau, anot J.Pelionio, niekas nė nebandė išsiaiškinti, kokiais keliais viduramžiais galėjo keliauti piligrimai iš Rygos į Karaliaučių, o iš ten – į Santjago de Kompostelą Ispanijoje.
Maždaug trečdalis Šv.Jokūbo keliui atgaivinti skirtų pinigų buvo išleista projektui administruoti – 34 tūkst. eurų.
Be to, beveik 4 tūkst. eurų atseikėta komandiruotėms, dar 1,7 tūkst. eurų – transportui bandomosioms kelionėms po Lenkiją.
Tiesa, už Šv.Jokūbo keliui skirtus pinigus Kretingos centre, šalia bažnyčios, buvo rekonstruotas tualetas, skambiai pavadintas Turizmo informacijos centru. J.Pelionio teigimu, šis statinys buvo beprasmis, nes vėliau paaiškėjo, kad pranciškonai mielai būtų skyrę savo patalpas.
Tualeto rekonstrukcija kainavo 13 tūkst. eurų, informacijos centras – 15 tūkst. eurų, beveik 3 tūkst. eurų atsiėjo baldai.
Neblogai uždirbo ir vertėjai, ir auditoriai, o už beveik 8 tūkst. eurų buvo parengta galimybių studija, 10 tūkst. eurų kainavo garsaus vienuolio ir mokslininko Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapo tvarkymas senosiose Kretingos kapinėse.
„Nemanau, kad tie vaikinai turėjo kokį nors supratimą apie tai, ką daro“, – sakė J.Pelionis.
Mat buvo išvardyti šeši kretingiškiams gerai žinomi objektai, kuriuos siūloma piligrimams aplankyti šiame rajone, nors keliautojai siekia eiti į priekį link savo tikslo vaizdingomis vietomis ir nesisukioti.
Pažymėti magistraliniai keliai
1134 kilometrų kelio aprašyme Lietuvos teritorija nurodytas maršrutas veda magistraliniais keliais per Klaipėdą, Nidą iki sienos su Kaliningrado sritimi.
Tai neturi nieko bendra su vaizdingais lauko, miško ar pajūrio takeliais.
Gdansko universiteto mokslininkai, tyrę, kaip Kretingoje vykdomas projektas, pažymėjo, kad jokios informacijos turistinėse lentose apie Šv.Jokūbo kelią Klaipėdos mieste bei rajone nėra, o kai kurie turizmo informacijos centrai net nežino, kad toks projektas apskritai egzistuoja.
Pasirodo, keliui ženklinti pinigų neužteko, nėra nei lentų, nei rodyklių, kokiais takais eiti.
Siūlė pasiklausti vienuolių
Dalyvauti atgaivinant Šv.Jokūbo kelią Kretingą pakvietė šio rajono partneriai iš Lenkijos Lemboko miesto.
Netrukus lenkai pervedė 100 tūkst. eurų Kretingos savivaldybei, o po ketverių metų lietuviai pranešė, kad pinigai išleisti.
Bet kai Lembokas paprašė pranešti, kas padaryta vykdant projektą, Kretingos savivaldybės administracija nustojo atsakinėti į laiškus.
„Tau rodo juoda, o sako, kad balta“, – dūsavo J.Pelionis prisiminęs savo bandymus išsiaiškinti teisybę.
Veltui lenkai siūlė Kretingos valdžiai pasitarti su pranciškonais, kurie organizuoja piligrimines keliones.
Mat, pagal projekto reikalavimus, kelias ar takas turi būti skirtas žmogui, dviračiui ar arkliui, kai kurios atkarpos tinkamos neįgaliesiems, turi būti numatyta, kur pernakvoti ar maitintis.
Įvykdyta, kas suplanuota
Tačiau dabartinio Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos teigimu, savivaldybė partnerio teisėmis 2011–2014 metais sėkmingai įgyvendino tarptautinį projektą „Europos kultūrinio turistinio maršruto aktyvinimas Pietų Baltijos teritorijoje – Šv.Jokūbo pamario kelias“.
Bendras projekto biudžetas – 1 mln. 368 tūkst. 741,9 euro.
Anot mero, iš Kretingai tekusio finansavimo dalies įgyvendintos visos projekte suplanuotos veiklos.
„Žinoma, prie jau atliktų darbų sustoti būtų netikslinga, nes nepanaudotų idėjų plėtojant šį maršrutą yra daug.
Tuo tikslu rajono taryba priėmė sprendimą kartu su Alytaus, Kaišiadorių, Lazdijų, Marijampolės rajonų, Kalvarijos, Kauno ir Panevėžio miestų savivaldybėmis įsteigti Šv.Jokūbo kelio savivaldybių asociaciją. Ji tapo Šv.Jokūbo piligriminio kelio Europos federacijos nare.
Įsiliejimas į šią federaciją Kretingos rajonui suteikė galimybių tapti Europos kultūros kelių tinklo sudedamąja dalimi“, – dėstė J.Mažeika.
Pavadino laukiniu reikalu
Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, vadovaujantis savivaldybių asociacijai „Šv.Jokūbo kelias“, ilgai negalėjo patikėti, kad Kretingos savivaldybė jau išleido 100 tūkst. eurų, skirtų šiam projektui.
„Iki šiol tokio laukinio reikalo jau būta“, – atsargiai ištarė meras, kelis kartus paprašęs pakartoti, kam buvo išleisti pinigai. Ypač jis negalėjo patikėti, kad maldininkams siūloma eiti automobiliams skirtais keliais.
A.Vrubliauskas taip pat pasidžiaugė entuziastais, kurie, susibūrę į „Camino Lituano“ bendruomenę, šią savaitę jau parinko ir sužymėjo penkias Šv.Jokūbo kelio atkarpas, per Lietuvą pratęsiančias senovinį viduramžių kelią link Šiaurės šalių.
Šiuo metu Alytaus rajono savivaldybė rašo projektą tikėdamasi gauti 30 tūkst. eurų Šv.Jokūbo keliui.
Iš daugybės šalių driekiasi Šv.Jokūbo kelio maršrutai į Ispaniją
Į žygį išsirengia ne tik tikintieji
Šv.Jokūbo kelias – senovinis katalikų piligriminis kelias į Santjago de Kompostelos katedrą Ispanijoje, kur, kaip manoma, yra palaidotas apaštalas Jokūbas. Šis kelias žinomas nuo viduramžių, pirmieji kelio piligrimai aprašyti jau prieš tūkstantį metų.
1993 metais Šv.Jokūbo kelias įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Yra 15 pagrindinių piligriminių kelių į Santjago de Kompostelą, bet pradėti šią religinę kelionę galima toje šalyje, kurioje gyvenate, keliaujant nuo šventovės iki šventovės, kurias sieja apaštalo vardas ar kriauklė – Šv.Jokūbo kelio simbolis.
Atvykęs į Santjago de Kompostelą piligrimas pateikia pasą ir gauna lotynų kalba užpildytą „Kompostelos sertifikatą“.
Kasmet šiuo keliu eina apie 200 tūkstančių žmonių. Kelyje galima sutikti įvairių tikėjimų, profesijų, amžiaus žmonių.
Reikalavimas, kad piligrimai būtų neturtingi, išlikęs iki šių dienų. Tačiau toli gražu ne visi žygeiviai laikosi šių įsipareigojimų.
Beje, tikintieji tarp visų keliauninkų sudaro vis mažesnę dalį.
Pastaraisiais metais siekiama Šv.Jokūbo kelią pratęsti link Šiaurės šalių. Tuo tikslu žymimi maršrutai ir parenkamos nakvynės vietos.
Pernai Lietuvos Vyriausybė patvirtino Šv.Jokūbo kelio per Lietuvą objektų sąrašą.
