Po gamtos stichijos šėlsmo Lapelių, Brazelių, Pamusių kaimus pasieksi nebent pėstute, kopdamas per kliokusio vandens išgraužtus gilius griovius. Taip, savivaldybės vadovai apsilankė kitą dieną po nelaimės, aikčiojo, užjautė, tačiau čia pat kalbėjo apie viešuosius pirkimus, konkursus. Ir tik po jų prasidės kelių remonto darbai.
O tiems, kurie gyvenimo be normalaus susisiekimo nepakels, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė patarė pasiieškoti pastogės patogesnėje vietoje. „O gal išvis mums emigruoti?“ - klausė ne vienas pagalbos nesulaukęs kaimo gyventojas.
Karves parsivedė namo
Į vandens išgraužtus griovius teks supilti tonas smėlio, kad keliais į minėtus kaimus galėtų riedėti automobiliai.
Į Pamusių kaimą likęs vienintelis kelias per vadinamąjį beždžionių tiltą. Gerai, jeigu nešiesi tik maisto kelioms dienoms. O jeigu velki sunkesnį krovinį?
Brazelių kaime vieno gyventojo automobilis liko įkalintas kieme. Kad nuvažiuotų į Vilnių, jam iš sostinės teko kviestis pagalbą – kitą transporto priemonę. Gerai, tai vasarotojas, o ką daryti kaimo gyventojams?
Ką daryti, jei neduokdie kiltų gaisras, prispaustų sunki liga? Juk į kaimus neatvažiuotų net specialiųjų tarnybų automobiliai.
Daugelio ganyklos, pasėliai, daržai – kitoje Musės upės pusėje, o kelias prie tilto – neišvažiuojamas. Tad kelios Lapelių kaimo pensininkės, vis dar tebeauginančios karves, jas parsivedė namo ir dabar gavo kiemuose. Juk dviračiu tokiu keliu į ganyklą nenuvažiuosi, o pėsčiomis keliauti – per toli.
Jeigu ūkininkui reikia technika pasiekti lauką, dabar tenka važiuoti apylanka per Spietiškius. Tai – papildomi 7-8 kilometrai.
Morkas nunešė į upę
„Kol kas niekas nejuda ir mums tai didelė problema. Sako, kad galime važiuoti aplink. Bet kai paskutinį kartą važiavome, užkabinome mašinos dugną. Toks ten kelias“, - pasakojo ūkininko V.Zablacko žmona Danutė.
Kelias apylanka per Spietiškius – taip pat sugadintas liūties. Jį įveikti gali taip pat ne kiekvienas automobilis.
O važiuoti jiems būtinai reikia, nes laukuose – Zablackų šiltnamiai. Po liūties jame – apgailėtinai atrodantys pomidorai. Nors vandens buvo nedaug, vyrai dešimt valandų be pertraukos jį siurbė siurbliu, bet derliaus jau nebebus. Dar ir dabar nuo šiltnamių į laukus ištiesta vandens žarna. Ką žinai, liūtis gal vėl užslinks ir teks gelbėtis nuo potvynio?
V.Zablackas skaičiuoja: 10 arų plote buvo pasodinta 2,5 tūkstančio pomidorų daigų. Ant vieno daigo galėjo prisirpti 6-8 kilgramai pomidorų. Vadinasi, viena liūtis sunaikino apie 17 tūkstančių kilogramų pomidorų!
Prastas bus ir agurkų derlius, lauke vanduo paskandino 15 arų kopūstų, hektaras morkų ir dabar dar po vandeniu.
O 20 arų morkų vanduo iš viso nuplovė į upę, į jų vietą iš miško milžiniška srovė prinešė rąstgalių. Paklaustas, kiek siekia bendras nuostolis, V.Zablackis liūdnai tarstelėjo: „Dvidešimt.“ Suprask – tiek tūkstančių eurų.
Kelias – kaip latakas
„Kelių remonto darbai gali užtrukti, todėl žmonėms, auginantiems vaikus, turintiems namuose ligonių, patarta paieškoti laikino prieglobsčio pas artimuosius.“ Perskaičius šį vienintelio Širvintų rajono savivaldybės pranešimo sakinį, D.Zablackienei nejučiom išsprūdo: „Nori, kad žmonės neemigruotų. Mes jau patys apie tai galvojame, nes nėra išeities. Neįmanoma čia gyventi.“
Brazeliuose gyvenanti Violeta Varnienė pasakojo, kad ir per ankstesnes liūtis vanduo tekėdavo ne grioviais, o keliu. Mat jis – prastai rengtas, yra latako formos. Todėl vanduo į kelkraščius nenubėga, bet argi kam tai rūpi?
O paskutinę liūtį Širvintų rajono gyventojai prisimins ilgai: „Kažkas danguje turbūt nori, kad mes iš čia išsikraustytume.“ Vanduo tiesiog krito iš dangaus.
Nedaug naudos iš susirinkimo
Nuostolių patyrusių kaimų gyventojai surašė raštą, nuvežė jį į Širvintų rajono savivaldybę, užregistravo, tačiau atsakymo iki šiol nesulaukė.
Vientelis darbas, kurį iki šiol padarė savivaldybė – paskelbė ekstremalią padėtį. Na, dar išvertė kelis sunkvežimius smėlio ir bent jau šiek tiek aplygino vieną kelio atkarpą.
Ž.Pinskuvienės, savivaldybės administracijos direktorės, ekstremalių situacijų komisijos pirmininkės Ingridos Baltušytė-Četrauskienės, Ūkio plėtros skyriaus specialistų, Čiobiškio seniūnijos seniūno Virginijaus Niekio delegacija Lapelių kaime susitiko su vietos bendruomene, tačiau nuo to niekas nepasikeitė.
„Kelių remonto darbai tikrai nebus atlikti per dieną“, - paaiškino Ž.Pinskuvienė.
Rajono vadovai dar pridėjo, kad dar reikia parengti projektą, surengti rangovo konkursą, atlikti viešuosius pirkimus. Tik tada, anksčiausiai po trijų mėnesių, bus remontuojami keliai. Ir čia valdžia, kaip sakė V.Zablackas, pradėjo žadėti: įrengsime tvirtus pagrindus, suformuosime griovius.
