Posėdžius lankė, bet nekalbėjo
Parlamento interneto puslapyje nurodoma, kad Seimo pavasario sesijoje iš viso buvo surengtas 61 plenarinis posėdis. Suskaičiuota, kad 22 Seimo nariai iš 141 per visus šiuos posėdžius kalbėjo mažiau nei 5 kartus.
Nors daugumos parlamentarų tyleniais nepavadinsi, yra ir tokių, kurie, nors ir lankė daugumą posėdžių, nė karto nepajuto noro juose pasireikšti kalbėdami. Tiksliau, yra vienas toks Seimo narys – „valstietis“ Lauras Stacevičius.
Parlamentaro lankomumas – kone tobulas. Per visą pavasario sesiją jis praleido vos tris Seimo posėdžius. Tik pirmūnu jis bent kol kas netaps, mat per visus posėdžius nekalbėjo nė karto.
Klausosi vienetai
Pats L.Stacevičius tvirtino, kad pareikšti poziciją norėjo ne kartą, bet ne visada pavykdavo dėl užsirašymo kalbėti tvarkos.
„Aš kaip naujokas nesistengiau pasireikšti ne viską žinodamas. Buvau kelis kartus užsirašęs, bet negaudavau laiko kalbėti. Diskusijoje daugiausia dalyvauja senbuviai ir tam tikrais momentais tiesiog nespėdavau“, – telefonu kalbėjo Seimo narys.
Migracijos komisijoje, Teisės ir teisėtvarkos komitete besidarbuojantis bei laikinąją grupę „Investicijos Lietuvai“ subūręs Seimo narys pripažino, kad pastebėjo, jog kai kurie parlamentarai savo kalbų, pasakytų posėdžių metu ištraukas, viešina socialiniuose tinkluose ir taip skleidžia savo žinią.
„Aš nežinau, ar reikia tam kalbėjimui skirti tiek daug laiko. Svarbiau lankomumas ir balsavimai. Jei posėdyje pasikalbame ir išeiname manydami, kad atlikome kažkokią pareigą, taip ne visada yra“, – kalbėjo L.Stacevičius.
Jis sakė, kad kartais Seimo salė būna pustuštė, o parlamentarai nesusitelkia į darbą, tad kalbėjimas kone tuščiai salei, kai joje esanti politikų dalis praktiškai nesiklauso, atrodo beprasmis.
„Tai daugiau pasikalbėjimas keleto Seimo narių tarpusavyje. Jei atkreiptume dėmesį į tai, kas klausosi kalbančiojo, tai yra labai daug nepagarbos vieni kitiems, nes praktiškai besiklausančiųjų būna vienetai. Klausimas, kam tas kalbėjimas“, – sakė L.Stacevičius.
Prabilo kartą ar du
Ne itin kalbūs buvo ir kiti Seimo nariai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Laimutė Matkevičienė posėdžių metu kalbėjo vos kartą – pristatydama komiteto išvadas. Vieną kartą kalbėjo ir kiti „valstiečiai“: Petras Valiūnas, Petras Nevulis, Aušrinė Norkienė.
Tiesa, ne tik LVŽS frakcijos narius galima laikyti Seimo tyleniais. Tarp prakalbusiųjų vos kartą yra ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Česlavas Olševskis bei Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Jonas Varkalys.
Po du kartus sesijos metu vykusiuose posėdžiuose kalbėjo „valstiečiai“ Algimantas Kirkutis ir Vytautas Rastenis, LLRA-KŠS frakcijos narys Michalas Mackevičius.
Kiek daugiau už juos reiškėsi liberalas Virgilijus Alekna, „valstietis“ Valius Ąžuolas, „tvarkietis“ Kęstutis Pūkas, kalbėję po trejetą kartų, socialdemokratai Gediminas Kirkilas ir Linas Linkevičius, LVŽS narys Bronius Markauskas ir LLRA-KŠS narė Vanda Kravčionok komentavo, klausė ar replikavo keturis kartus.
Tiesa, L.Linkevičius ir B.Markauskas šiuo metu eina ministrų pareigas, tad natūralu, kad posėdžiuose dalyvauja ir reiškia poziciją rečiau. Po penkis kartus prabilo „valstiečiai“ Vida Ačienė, Kęstutis Bacvinka ir Kęstutis Smirnovas.
Pirmauja R.J.Dagys ir P.Urbšys
Parlamente netrūksta ir tokių politikų, kurių balsus galima išgirsti kone kiekviename plenariniame posėdyje net ir po keletą kartų. Seimo narių, posėdžių metu kalbėjusių daugiau nei 100 kartų, iš viso yra 15.
Tarp lyderių galima sutikti liberalus Eugenijų Gentvilą ir Simoną Gentvilą, kurie atitinkamai kalbėjo 161 ir 160 kartų. Štai konservatorius Jurgis Razma posėdžių metu kalbėjo 188 kartus.
Tiesa, absoliučiais lyderiai galima laikyti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narį Rimantą Joną Dagį ir LVŽS atstovą Povilą Urbšį. Abu politikai, Seimo statistikos duomenimis, per plenarinius posėdžius kalbėjo po 196 kartus.
Diskusijos komitetuose – svarbiau
Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė ragino į tyliuosius parlamentarus žiūrėti atlaidžiau, mat, pasak jos, vis dar kadencijos pradžia. Ji mano, kad prasidėjus Seimo rudens sezonui naujieji politikai turėtų prakusti ir aktyviau reikštis posėdžių metu.
2016–2020 metų Seimo kadencijoje naujokų, tokių, kurie parlamente darbuojasi pirmą kartą, yra rekordiškai daug – net 77.
„Mano patirtis leidžia lyginti jau ketvirtą kadenciją, tad išties manau, kad Seimo nariai, ypač naujokai, įsiklauso, galbūt nedrįsta kalbėti, reikšti savo nuomonės, bet tai nereiškia, kad Seimo nariai nėra aktyvūs“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė R.Baškienė.
Be to, anot R.Baškienės, kartais tai, ar Seimo narys gali kalbėti, ar ne, priklauso ne tik nuo jo noro ar nenoro kalbėti, bet ir nuo to, ar jis suspėja užsirašyti. Įstatymo pateikimo ir svarstymo metu nuomones „už“ ir „prieš“ gali pasakyti vos po vieną posėdyje dalyvaujantį parlamentarą, o priėmimo – po keturis. Tad kartais tai, ar galėsi kalbėti, lemia ir greita reakcija.
„Tikrai ne visi gali išreikšti nuomonę, ne visi galbūt yra tokie uolūs, kad nepavykus pakalbėti bėgtų prie šoninio mikrofono replikuoti, nes tokia galimybė irgi yra“, – sakė R.Baškienė.
Reikia pagalvoti, ką kalba
Paklausta, ką mano apie L.Stacevičiaus žodžius, esą kalbančiųjų Seimo salėje kartais klausosi vienetai, vicepirmininkė neneigė, kad kartais salėje triukšmas būna toks, jog susikaupti sunku.
Tačiau ji sakė, kad parlamentarui taip pat svarbu mokėti dirbti keletą darbų vienu metu: „Klausymas nereiškia, kad reikia būtinai žiūrėti į tą, kuris kalba. Aš, pavyzdžiui, per savo darbo patirtį išmokau ir klausytis, ir stebėti tai, kas vyksta monitoriuje, kokie kiti darbotvarkės klausimai.“
Tačiau kalbėdama apie aktyviausius parlamentarus vicepirmininkė neslėpė, kad kai kurie Seimo nariai prieš kalbėdami nepagalvoja, kokią naudą duos jų išsakyti žodžiai, ir kalba vien tam, kad kalbėtų.
„Nenorėčiau vardyti pavardėmis. Yra aktyvių Seimo narių. Svarbu, ką pasako, o ne tik skaičius, kad ateitų ir pasakytų repliką ar kritikuotų kitą Seimo narį, koks jis anais laikas buvo vienoks ar kitoks“, – kalbėjo R.Baškienė.
Pasak jos, pasižiūrėjus į Seimo posėdžių stenogramas akivaizdu, kad nereikalingo ir Seimo darbui nenaudingo kalbėjimo posėdžių metu yra tikrai nemažai. Nors kai kurie nariai ir po balsavimų pasidalija naudingomis replikomis, dalis tokių replikų būna skirtos konfliktams ar naudos neduodantiems pastebėjimams.
„Būtų labai šaunu, kad kiekvienas, kuris eina kalbėti, pirmiausia pagalvotų, ką iš jo žodžių bus galima naudingo suprasti visuomenei. Svarbu ne tik savęs parodymas, bet ir gerų minčių išsakymas“, – sakė R.Baškienė.
