62 metų Kauno verslininkas Valdas Valiūnas savo kailiu patyrė, kad prokurorai ir kiti teisėsaugos pareigūnai gali šmeižti paprastus piliečius, tyčiotis, tačiau nubausti už tai jų neįmanoma.
Pabandęs į teisiamųjų suolą pasodinti jį apšmeižusį prokurorą kaunietis ne tik nieko nepasiekė, bet ir pats atsidūrė už grotų.
„Kol dar egzistavo privataus kaltinimo institutas, buvo bent teorinė galimybė kažkaip pažaboti aukštus teisėsaugininkus. Dabar tokios galimybės faktiškai nėra“, – kalbėjo nusivylęs vyriškis.
Padėjo demaskuoti kyšininkus
Į Don Kichoto kovą su vėjo malūnais primenančias istorijas V.Valiūnas buvo priverstas įsivelti prieš kelerius metus, kai Generalinės prokuratūros prokurorams padėjo demaskuoti būrį korumpuotų Kauno policijos pareigūnų.
Remiantis šio verslininko suteikta informacija ir jam dalyvaujant operacijose buvo sulaikyti, o vėliau nuteisti keturi policininkai, dar penkiems iškeltos baudžiamosios bylos arba dėl galimo piktnaudžiavimo pradėti tarnybiniai patikrinimai, surinkta daugybė operatyvinės informacijos.
Po sėkmingos operacijos prokurorai šventė, o vienui vienas prieš visą nepajudintą Kauno teisėsaugininkų klaną paliktas V.Valiūnas buvo pažemintas ir paniekintas.
Pareiškėjo net neapklausė
Ši istorija prasidėjo dar 2010 metais, kai neapsikentęs policijoje klestinčio kyšininkavimo V.Valiūnas kreipėsi į Kauno apylinkės prokuratūrą.
Vyriškis pateikė konkrečius faktus ir įrodymus apie tai, kad keturi Kauno policijos pareigūnai nuolat iš prekeivių ima duokles.
Tačiau tuometis prokuroras Arūnas Purvainis, net neapklausęs pareiškėjo, nusprendė, kad nėra nusikaltimo požymių, ir ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė.
Tokį sprendimą V.Valiūnas apskundė Generalinei prokuratūrai. Jis suabejojo, ar pats A.Purvainis nėra suinteresuotas, kad nebūtų pradėtas tyrimas dėl korumpuotų policininkų.
Mokė, kaip reikia provokuoti
Verslininkas buvo pakviestas į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrių, kur jo išklausę pareigūnai trynė rankomis.
„Svarbiausia – tu nesitrauk ir padėk mums. Jeigu pradėjome, eikime iki galo, reikia tą netvarką Kaune sutvarkyti – iškapoti kyšininkus“, – tokius prokurorų patikinimus išgirdo V.Valiūnas, kurį net buvo pažadėta pristatyti valstybiniam apdovanojimui.
Vyriškio tvirtinimu, prokurorai kartu su Policijos departamento Imuniteto tarnybos pareigūnais specialiai jį mokė provokacijos meno, aiškino, kaip bendrauti su policininkais, kad jie paimtų pinigus.
„Su vienu prokuroru net specialiai repetuodavome pokalbius su kyšius turėjusiais paimti policininkais ir aptardavome įvairius scenarijus, kaip įbrukti pinigus“, – pasakojo V.Valiūnas.
Po šių mokymų pavyko sulaikyti ir nuteisti kelis policijos pareigūnus. Vienas jų – 2010 metais geriausiu Kauno policininku pripažintas Mindaugas Jakutis.
Nesuprato, ar kaltina, ar gina
Tačiau V.Valiūnas net išsižiojo, kai Kauno rajono apylinkės teisme prasidėjus M.Jakučio teismo procesui valstybinį kaltinimą palaikyti atėjo prokuroras A.Purvainis – tas pats, kuris buvo atsisakęs šio policininko atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Iš pradžių net nesupratau – kaltina prokuroras M.Jakutį ar jį gina. Man atrodė, kad jis stovi visai kitoje barikadų pusėje“, – sakė šioje byloje nukentėjusiojo statusą turėjęs V.Valiūnas.
Kaunietis ne tik pareiškė nepasitikėjimą prokuroru, bet ir apie jo nekokybišką darbą raštu informavo Generalinę prokuratūrą.
Nors nušalinti prokuroro nepavyko, tuo kaltintojo ir nukentėjusiojo kaktomuša nesibaigė. Sakydamas baigiamąją kalbą A.Purvainis nukentėjusįjį V.Valiūną, kurio parodymais buvo grindžiamas kaltinimas, pavadino melagiu.
Neįžvelgė reikšmės
Po šių valstybinio kaltintojo pasakytų žodžių V.Valiūnas pasijuto apšmeižtas. Jis kreipėsi į generalinį prokurorą prašydamas, kad A.Purvainiui būtų iškelta baudžiamoji byla.
Tačiau bylą kelti savo kolegai prokurorai atsisakė, o kauniečiui pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Atsakyme, kurį pasirašė dabartinis generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, teigiama, kad galimas V.Valiūno apšmeižimas neturi jokios visuomeninės reikšmės, todėl ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas.
Gaudė lyg mafijos bosą
Negana to, pačiam V.Valiūnui buvo iškelta baudžiamoji byla. Pretekstas – po M.Jakučio teismo posėdžio kauniečio vienam žurnalistui pasakyti žodžiai, kad geriausio Kauno policininko byloje figūravo ir Centro policijos nuovados viršininkas Povilas Mazuras, Kauno apylinkės teismo teisėjos Daivos Mazur sutuoktinis.
Kauno apylinkės prokuratūros prokurorams pasirodė, kad toks pareigūno įžeidimas turi didelę visuomeninę reikšmę, ir jie nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Kauno transporto policijos pareigūnai, kuriems buvo pavesta atlikti tyrimą, iš karto nutarė sulaikyti V.Valiūną. Tam buvo net surengta speciali operacija.
Vyriškio namą apsupo keliais ekipažais atvykę policijos pareigūnai. Jis buvo sučiuptas ir nugabentas į komisariatą.
Iš ligoninės – į areštinę
Komisariate tyrėja Gitana Budreckaitė verslininkui pareiškė, kad jam bus pareikšti įtarimai dėl P.Mazuro įžeidimo.
Iškart po to ir taip silpnos sveikatos V.Valiūnui pasidarė bloga, ėmė stoti širdis.
Netrukus patys pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą ir ginkluotų policininkų lydimas įtariamasis buvo nugabentas į ligoninę.
Gydytojai vyriškiui konstatavo ikiinfarktinę būklę, paguldė į palatą ir per lašelines ėmė leisti vaistus. Pareigūnai, paaiškinę, kad atvežė įtariamą nusikaltėlį, nesitraukė nuo ligonio.
Po 6 valandų intensyvaus gydymo V.Valiūno sveikata normalizavosi ir prieš vidurnaktį medikai leido jam vykti namo.
Tačiau policininkai vyriškį iškart nugabeno į areštinę. Tyrėja surašė protokolą, pagal kurį jis buvo sulaikytas 48 valandoms.
„Mane lyg didžiausią nusikaltėlį areštinės darbuotojai išrengė, iškratė, nufotografavo, paėmė pirštų atspaudus.
Atsigulęs ant nešvarių gultų negalėjau užmigti, nes tiesiai į veidą buvo nukreipti prožektoriai“, – pasakojo V.Valiūnas.
Vežė pas psichiatrus
Kitą dieną tyrėja V.Valiūnui pareiškė, kad jis paleidžiamas. Bet vos tik vyriškis išėjo pro paradines komisariato duris, jį vėl sustabdė pareigūnai.
„Norėjai daktaro – tai ir gausi daktarą“, – tokius policininkų žodžius prisiminė kaunietis.
Netrukus jis buvo įgrūstas į automobilį ir nugabentas į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno skyrių.
„Nesupratau, kodėl mane ten atvežė. Gal jie tikėjosi, kad būsiu pripažintas esąs nesveikos psichikos ir jie galės mane įkišti į beprotnamį?“ – svarstė V.Valiūnas, kuris pats yra baigęs psichologijos studijas.
Pabendravęs su psichiatrais kaunietis atsisveikino ir išėjo namo. Policininkai nesuprato, kas įvyko, ir net neįteikė šaukimo.
Gyvenimas pogrindyje
Bet jau 5 valandą ryto į V.Valiūno namus atvyko policijos ekipažas. Vis dėlto šeimininkas nutarė durų neatidaryti.
„Po tos nakties areštinėje puikiai supratau, kad jeigu jiems paklusiu, pareigūnai ras būdų, kaip mane pažeminti ir nuskriausti, o pasiskųsti niekam negalėsiu“, – aiškino kaunietis.
Po šio įvykio buvo paskelbta V.Valiūno paieška. Nors buvo mestos didelės policijos pajėgos, pareigūnai jo taip ir nesugebėjo sučiupti. Beveik metus verslininkas slapstėsi įvairiuose konspiraciniuose butuose, kelias savaites gyveno rūsyje.
Tik 2015 metų pabaigoje, kai Seimas iš Baudžiamojo kodekso išbraukė įžeidimą, V.Valiūnas vėl galėjo laisvai pasirodyti Kaune.
Netikėtas susitikimas
Įkvėpęs laisvės oro V.Valiūnas pasisamdė advokatus ir pats pabandė į kaltinamųjų suolą už šmeižtą pasodinti P.Mazurą ir A.Purvainį.
„Nors ir jaučiau, kad būtent dėl jų buvau priverstas metus slapstytis ir gyventi nuolatinėje baimėje, keršto jiems nejaučiau.
Norėjosi tik įsitikinti, ar iš tiesų prieš įstatymą visi lygūs“, – sakė kaunietis.
Netrukus privataus kaltinimo tvarka dėl šmeižimo buvo pradėta byla prieš P.Mazurą.
Į teismo salę nukentėjusiuoju pripažintas vyriškis atėjo aukštai iškelta galva ir tikėjosi, kad teisingumas triumfuos.
Tačiau iš nuostabos vyriškis vos šoko nepatyrė, kai pamatė, kad bylą nagrinėti atėjo A.Purvainis. Mat per tą laiką, kol V.Valiūnas slapstėsi, jis padarė karjerą – tapo Kauno apylinkės teismo teisėju.
„Buvau įsitikinęs, kad jis tikrai negali nagrinėti bylos ir privalo nusišalinti.
Tačiau tai pareiškęs tik sulaukiau priekaištų, kad piktnaudžiauju teise, ir grasinimo, jog būsiu nubaustas pinigine bauda“, – kalbėjo verslininkas.
Teisėjas A.Purvainis nenusišalino net tada, kai jį patį V.Valiūnas apskundė privataus kaltinimo tvarka.
Niekas nenorėjo bylos
Šią bylą gavę teisėjai tarsi karštą bulvę ėmė mėtyti vienas kitam. Iš pradžių byla atiteko Kauno apylinkės teismo teisėjui Alvydui Rimkevičiui.
Tačiau jis, motyvuodamas, kad jį su A.Purvainiu sieja kolegiški santykiai, nuo bylos nusišalino.
Kauno apylinkės teismo pirmininkas nusišalinimą atmetė ir įpareigojo A.Rimkevičių nagrinėti bylą, bet šis teisėjas ją persiuntė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui Evaldui Gražiui.
Pastarasis nusprendė, kad bylą vis dėlto turi nagrinėti Kauno apygardos teismas.
Visiškai skirtingi sprendimai
Kauno apygardos teismas išvis atsisakė šią bylą priimti – esą V.Valiūno pareiškimas neatitinka įstatymo reikalavimų, nenurodyti konkretūs teiginiai, kurie galėjo paniekinti ieškovą, motyvai išdėstyti neaiškiai ir nesuprantamai, be to, pareiškimas parašytas ranka, todėl vietomis neįmanoma įskaityti.
Bet šį apygardos teismo sprendimą su žemėmis sumaišė V.Valiūno skundą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas. Šio teismo nuomone, ieškovo pareiškimas, nors surašytas ranka, yra lengvai įskaitomas, motyvai išdėstyti aiškiai ir suprantamai, nurodyti ir įrodymais pagrįsti A.Purvainio pasakyti teiginiai, galėję pažeminti V.Valiūną.
Bet net po šio sprendimo Kauno apygardos teismas atsisakė nagrinėti bylą. Buvo nurodyta, jog A.Purvainis jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu buvo prokuroras, todėl ne teismas, o tik generalinis prokuroras turi spręsti, ar jis viršijo įgaliojimus.
Nors savo skunde Apeliaciniam teismui V.Valiūnas teigė, kad jis jau skundėsi generaliniam prokurorui, ir nurodė, kad šiuo atveju jau pats teismas turėjo savo iniciatyva pareiškimą perduoti generaliniam prokurorui, jau kita teisėjų kolegija jo motyvus atmetė.
Apeliacinis teismas tik trumpai išaiškino, kad pareiga teismui kreiptis į generalinį prokurorą nenustatyta.
Tiesa, yra buvęs ne vienas atvejis, kai privataus kaltinimo tvarka apkaltinus Seimo narius teismas savo iniciatyva kreipdavosi į generalinį prokurorą.
„Taip ratas užsidarė – generalinis prokuroras man pasiūlė kreiptis į teismą, o teismas – į generalinį prokurorą“, – atsiduso V.Valiūnas.
