„Šios lentelės nuolat stovėdavo Palangos paplūdimiuose. Palangos higienistai šį draudimą paskelbdavo kasmet. Tradiciškai, prasidedant vasaros sezonui. Toliau nuo kurorto perspėjimų nebūdavo“, - medinius kuoliukus su fanerinėmis lentelėmis gerai prisimena L.Skirpstas.
Palangiškis sako, jog jos buvo įkasamos kasmet, dažniausiai birželio mėnesį. „Tos lentelės būdavo nubrūžintos. Jos greičiausiai gulėdavo gelbėjimo stotyje ir kas vasarą buvo išnešamos.
Žmonės jų nepaisydavo, vis tiek eidavo maudytis. Ir niekas jų dėl to nebaudė“, - sako fotomenininkas.
Draudimai išdygdavo kasmet
Keisčiausia, kad žmonės nežinodavo, kuo vanduo užterštas. „Specialistai ar tuometė Palangos valdžia niekuomet neatskleisdavo tiesos. Nepaaiškindavo, kokios ,,bacilos“ mus atakuoja. O svarbiausia, niekad taip ir nesužinodavom, kur tos nenaudėlės paslaptingai dingsta ir lygiai po metų vėl apsireiškia. Jaunesnėms kartoms tokią situaciją turbūt sunku ir įsivaizduoti“, - dėsto L.Skirpstas.
Jis gerai pamena tą 1988 metų birželį, kai gimė žurnalo viršelį papuošusi nuotrauka.
„Pajūry reikėjo parengti iliustracijas žinomo rašytojo, žurnalisto, palangiškio Igno Pikturnos straipsniui.
Diena buvo saulėta, bet pūtė žvarbokas vėjas, todėl paplūdimy nesimatė nei besimaudančių, nei besideginančių žmonių. Užtat mus pasitiko grėsmingi faneriniai skelbimai: „Maudytis draudžiama!“
Ignas Pikturna man ir sako: „Leonardai, padaryk linksmai liūdną nuotrauką su tuo užrašu. Gal prireiks gyvenime.“
Šiek tiek pasimuistęs išsisukinėju: „Nėra undinių, nėra dinamikos...“ Vyrai susižvalgo ir sako: „Tuoj surasim tau ,,plekšnių“. Nuskuba į kopas ir už keleto minučių grįžta su panelėmis. Pasirinkimo neliko – teko fotografuoti“, - pasakoja L.Skirpstas.
Teršdavo fekalijos
Aplinkosaugininkai ir visuomenės sveikatos centro specialistai būtais draudimais nesistebi. Jie aiškina, kad greičiausiai jūros vanduo ties kurortu iš tiesų būdavo nešvarus.
„Lentelės atsirasdavo, kai vandenyje būdavo mikrobinis užterštumas. Kiek pamenu, dažniausiai jos atsirasdavo prie Rąžės intako. Lietaus vanduo ten galimai atplukdydavo nuotekas ir iš Kretingos rajono“, - pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Palangos skyriaus vedėjas Remigijus Kučiauskas.
Jūros bangas teršdavo ir poilsiautojų fekalijos. „Jei paplūdimyje nėra tualetų, infrastruktūros, tai žmonės gamtinius reikalus atlikdavo čia pat. Tai buvo vietinė tarša. Gali būti, kad tyrimai rodydavo enterokokų padidėjimą (fekalinės taršos požymis. - Red.)“, - portalui sakė Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotoja Aldona Margirienė.
Tais laikais lentelės buvo geriausias būdas informuoti, kad vanduo netinka maudynėms.
Gyvename švariau
Ir mūsų dienomis kartais jūros užterštumas padidėja. Tačiau tai nutinka nebent po didelių gedimų nuotekų valymo įrenginiuose.
Palangos savivaldybė tokiu atveju stato stendus su informacija apie užterštą vandenį. Anot specialistų, taip buvo kelis kartus per keliolika metų.
„Vystomi miesto inžineriniai tinklai, nuotekų tinklai, pertvarkytos siurblinės. Gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai jungiami prie miesto kanalizacijos, nuotekos centralizuotai valomos.
Anksčiau daugiau namų turėjo išsėmimo, išgrėbimo duobes, kurios persipildžiusios, galėjo turėti įtakos jūros vandens kokybei. Gyvename švariau nei anksčiau“, - aiškina R.Kučiauskas.
