Po daugiau nei du mėnesius trukusio tyrimo Palangos paplūdimiuose prie kopų įkurdintus aštuonis konteinerinius tualetus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) įvardijo kaip pirmosios grupės nesudėtingus statinius, kurių statybai reikalingas leidimas.
Tualetus, kuriuos giria poilsiautojai, statybų prievaizdai pripažino savavališka statyba ir nurodė Palangos savivaldybei nugriauti iki kitų metų pradžios.
Įžvelgė kenkimą visuomenei
„Neįsivaizduoju, kaip reikėtų nugriauti kilnojamąjį metalinį konteinerį, – sudaužyti jį kūju ar supjaustyti metalo lakštais“, – bandė juokauti statybų inspektorių nurodymą gavusios Palangos meras Š.Vaitkus.
Tačiau Palangos vadovas visiškai nejuokaudamas VTPSI veiksmus pavadino akivaizdžiu tyčiniu kenkimu kurortui ir visuomenei.
Anot mero, visi jau įsitikino šių prie centralizuoto vandentiekio ir miesto nuotekų sistemos prijungtų tualetų nauda. Beveik per du šios vasaros mėnesius juose poilsiautojai jau sunaudojo apie 812 kubinių metrų vandens.
Skaičiuojant, jog kiekvienas į tualetą užėjęs žmogus vidutiniškai galėjo sunaudoti apie 5 litrus vandens, manoma, kad tokiais patogumais jau pasinaudojo per 160 tūkst. poilsiautojų.
„Jei valstybei ir jos visuomenei tarnauti privalanti institucija mano, kad tualetai atsirado galbūt pažeidžiant kokius nors formalumus, tegu siūlo keisti dokumentus, o ne iš karto reikalauja griauti“, – kalbėjo Š.Vaitkus.
Kurorto mero teigimu, kaip pasityčiojimas atrodo net nurodytas tualetų nugriovimo terminas – iki kitų metų pradžios. Juk pasibaigus vasaros sezonui tualetai ir taip bus nukelti ir išvežti saugoti iki kitos vasaros.
Kas laikoma statiniu?
Kurorto valdžiai nesuvokiama, kaip statiniu galima pavadinti kilnojamą ir vežiojamą konteinerinį tualetą, kuris padėtas ant smėlyje paguldytų blokų.
Todėl VTPSI surašytus savavališkos statybos aktus savivaldybė apskundė teismui.
„Tūkstančiai tokių konteinerių stovi Klaipėdos uoste. Ar jiems taip pat reikalingi statybos leidimai?“ – ironizavo Š.Vaitkus.
Beje, prieš dvejus metus kilus ginčui dėl kurorto gatvėje atsiradusio prekybos kiosko pati VTPSI savivaldybei išaiškino, kad objektai, sukonstruoti su pakelti įrengta specialia važiuokle, ir tie, kuriuos jų neišardžius galima patraukti arba pervežti į kitą vietą, priskiriami ne prie statinių, o prie kilnojamų daiktų.
Nori išardyti ir vamzdžius
Statybų prievaizdams taip pat užkliuvo prie konteinerinių tualetų per kopas nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Esą vamzdžiai iki tualetų nutiesti neteisėtai, nes jie nenumatyti 2000 metais savivaldybės patvirtintame kurorto centrinės dalies detaliajame plane.
VTPSI kreipėsi į teismą prašydama panaikinti statybos leidimus, išduotus šiems tinklams tiesti, ir įpareigoti savivaldybę juos išardyti.
„Vadovaujantis galiojančiu planu, paplūdimiuose turi būti biotualetai, kuriems inžineriniai tinklai dokumentuose nenumatyti“, – aiškino VTPSI atstovas Albinas Keturka.
Apie biotualetus paplūdimiuose kalbama ir prieš dvejus metus aplinkos ministro patvirtintame specialiajame rekreacijos plane.
Užtat Vyriausybės patvirtintose higienos normose yra įpareigojimas paplūdimiuose poilsiautojus aprūpinti geriamuoju vandeniu. Tik nepasakyta, kokiu būdu tai padaryti.
Gyvenimas aplenkė planus
Tuo metu Palangos meras Š.Vaitkus aiškino, kad beveik prieš 20 metų tvirtinant miesto centrinės dalies detalųjį planą dar nebuvo naudojamos technologijos, kurios leistų nutiesti vandentiekio vamzdžius po žeme nepakenkiant kraštovaizdžiui.
Tuomet nebuvo ir metaliniuose krovinių konteineriuose įrengtų tualetų.
Todėl pajūryje ir buvo numatyti biotualetai, kurie gausiai poilsiautojų lankomuose paplūdimiuose nepasiteisina, – jie užsipildo per valandą, tada juos tenka užrakinti, nes susikaupusius skysčius išsiurbti galima tik vakare, kai pliažai ištuštėja.
Bet VTPSI tokie argumentai, padiktuoti gyvenimo, – nė motais.
„Prieš paplūdimiuose statant konteinerinius tualetus ir prie jų vedant inžinerinius tinklus iš pradžių savivaldybė privalėjo pataisyti detalųjį planą ir jame numatyti pakeitimus“, – tvirtino A.Keturka.
Sujudo ir ministerija
Situacijos absurdiškumą, atrodo, supranta ir Aplinkos ministerija.
Prieš mėnesį vykusiame susitikime su Palangos vadovais viceministrė Rėda Brandišauskienė žadėjo nurodyti specialistams taisyti rekreacijos planą, kuriame būtų pažymėti ir atsiradę konteineriniai tualetai, ir prie jų nutiesti inžineriniai tinklai.
Tokiu atveju savivaldybė yra numačiusi iš centrinės dalies detaliojo plano visai išbraukti pajūrio juostos zoną, kurioje ūkinę veiklą ir taip reglamentuoja kiti teisės aktai.
Kainavo beveik 130 tūkstančių eurų
Šią vasarą Palangos paplūdimiuose atsiradusius 8 konteinerinius tualetus kurorto savivaldybė nuomojasi iš vienos Latvijos įmonės. Jų nuoma per vasarą su atvežimu į paplūdimį ir išvežimu į saugojimo vietą kainavo apie 16 tūkst. eurų.
Dar po 10 tūkst. eurų komunalininkams atsiėjo konteinerių priedangos pagaminimas iš medinių lentelių, jų sumontavimas, mediniai takai, tualetų prijungimas prie elektros tinklo, papildomos šiukšliadėžės ir suoliukai.
Prie kiekvieno konteinerio sumontuoti po tūkstantį eurų kainavę nuotekų siurbliai.
Šie paplūdimio tualetai su apdailos darbais šiemet miesto biudžetui kainavo iš viso beveik 100 tūkst. eurų.
Dar apie 30 tūkst. eurų savivaldybės bendrovė „Palangos vandenys“ investavo į vandentiekio ir nuotekų trasas. Vidutiniškai po 200 metrų ilgio plastikiniai vamzdžiai požeminiu būdu iki paplūdimio buvo pakloti prakišant po kopomis.
Nuo birželio vidurio pradėję veikti nemokami tualetai paplūdimiuose stovės iki rugsėjo vidurio.
Kitą vasarą savivaldybei ši naujovė atsieis gerokai pigiau – apie 30 tūkst. eurų. Tiek kainuos tualetų nuoma ir prijungimas prie tinklų.
