Per ekonomikos sunkmetį Seimui sumažinus pensijas, I.Kizikienei 2010–2013 metais buvo mokama daugiau nei 58 eurų mažesnė valstybinė teisėjo pensija – kaunietė vietoj 350 eurų (1209 litų) gavo 290 eurų (1003 litus).
Pasibaigus krizei, buvo grąžintos buvusio dydžio pensijos, tačiau dalis teisėjų ėmė reikalauti atiduoti jiems susikaupusias nepriemokas.
Pavyzdžiui, I.Kizikienė dar 2014 metų gruodį pateikė valstybei skundą dėl beveik 3 tūkst. eurų (9987 litų) sugrąžinimo. Tokia suma susidarė per ketverius metus, skaičiuojant kas mėnesį po 60 eurų.
Tai – palyginti nedidelis reikalaujamas kąsnis. Kiti teisėjai, atsižvelgdami į savo stažą ir buvusias pajamas, pareiškė norą susigrąžinti net po keliasdešimt tūkstančių litų.
„Suprantama, neprieštaravau, kad krizės metu pensija būtų sumažinta. Tačiau sunkmetis baigėsi, todėl teisingumas turėtų būtų atkurtas. Pažįstu vieną Žemaitijos teisėją, kuriai buvo išmokėta net 12 454 eurų, o vadovaujamas pareigas turėjusiai teisėjai – ir gerokai didesnės sumos“, – tvirtino I.Kizikienė, nesėkmingai bylinėjusis su Nacionaline teismų administracija beveik pustrečių metų.
77 metų I.Kizikienė, kaip ir kiti buvę teisėjai, gauna dvi pensijas. Jai skirta teisėjo valstybinė pensija sudaro 350 eurų, o „Sodros“ mokama pensija – 370 eurų. Jai dirbant teisėja, jos darbo užmokestis, įskaitant stažo ir kitas priemokas, siekė 1680 eurų neatskaičius mokesčių.
Nemėgo už atvirą būdą?
Iš Kauno kilusi I.Kizikienė sovietmečiu baigė teisę Vilniaus universitete. Ji dirbo Vidaus reikalų sistemoje tardytoja, vėliau – teisininke įvairiose žinybose. 1995 metais I.Kizikienė perėjo į Kauno apylinkės teismą, kuriame teisėja dirbo dvi kadencijas – iki 2005 metų.
„Visada tiesiai sakydavau, ką manau, todėl vadovybės nebuvau itin mėgstama. Antrai kadencijai buvau paskirta tik po ilgų svarstymų, kurie vyko Vilniuje, – prisiminė I.Kizikienė.
Kaunietė tikino visuomet buvusi principinga. „Laikinoji sostinė“ gavo vieno kalinio laišką, rašytą maždaug prieš 15 metų.
Pastarasis buvo nuteistas už seriją atvirųjų vagysčių Kaune – atimdavo iš aukų pinigus, grasindamas joms peiliu.
I.Kizikienė skyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę.
„Pinigų neima, debilė“
Tupėdamas už grotų, šis nusikaltėlis liejo įtūžį savo laiškuose, kurių vieną sulaikė konvojus: „Buvo pasiųstas žmogus, kad su teisėja susitartų dėl kainos, bet ji pinigų neima, kažkokia debilė. Bet gerai, kad papuolė geras prokuroras – rašysime skundą dėl nuosprendžio.“
I.Kizikienė stebėjosi, kaip kai kurie buvę prokurorai ir kitų institucijų darbuotojai, tapę teisėjais, staiga prakusdavo – ne tik patys įsigydavo prabangius būstus Kaune, bet ir aprūpindavo naujos statybos butais savo vaikus.
„Pati gyvenu pusantro kambario bute, o daugelis buvusių kolegų – pilaitėse. Kodėl Specialiųjų tyrimų tarnyba nepasidomi, iš kokių lėšų jie pasistatė tokius mūrus?“ – piktinosi I.Kizikienė.
Įstatymų brūzgynai – painūs
I.Kizikienei pensija buvo apskaičiuota atsižvelgiant į teisėjavimo stažą – ji sudarė 20 procentų vidutinio darbo užmokesčio.
Pateikusi skundą dėl nurėžtos pensijos dalies kompensavimo moteris rėmėsi Konstitucinio teismo 2010 metų birželio 29 dienos nutarimu.
Pasak I.Kizikienės, Konstitucinis teismas išaiškino, jog valstybinės pensijos perskaičiavimas buvo neteisėtas.
Tačiau atrodo, kad abi pusės tą patį Konstitucinio teismo nutarimą vertino skirtingai.
Nacionalinės teismų administracijos atstovai savo atsiliepime tvirtino, jog pensija buvusiai Kauno teisėjai buvo apskaičiuota teisingai, vadovaujantis minėtu Konstitucinio teismo nutarimu ir 2009 metų gruodį Seimo priimtu laikinuoju įstatymu dėl socialinių išmokų perskaičiavimo. Pavyzdžiui, nuo 2010 metų lapkričio iki 2012 metų gruodžio pabaigos jai išmokėta 7700 eurų (26 589 litai).
Kiti teisėjai laimėjo
Vilniaus apygardos administracinis teismas, o prieš keletą mėnesių – ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė I.Kizikienei nepalankius sprendimus. Jos skundai buvo atmesti.
Skundus nagrinėję teisėjai pareiškė, jog pensija jai buvo pagrįstai apskaičiuota, remiantis laikinojo įstatymo dėl išmokų nurėžimo straipsniais, kurie nebuvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.
Šiuose straipsniuose nurodoma, kad valstybinės pensijos bus perskaičiuotos taikant atitinkamus koeficientus, taip pat įvardijamos išmokų apkarpymą patirsiančios asmenų grupės.
„Tačiau kiti teisėjai prisiteisė nepriemokas. Pavyzdžiui, dvi mano buvusios kolegės gavo daugiau nei 11 585 eurų (40 tūkst. litų).
Suprantu, jog daugeliui skurstančių žmonių tenka pragyventi iš 200 eurų pensijos. Jiems mano pensija atrodytų labai didelė. Tačiau mano atžvilgiu vis tiek buvo pasielgta neteisingai“, – nusivylimo neslėpė I.Kizikienė.
Buvusi teisėja pacitavo vienos į pensiją išėjusios savo kolegės skundą, kuriame remiamasi tuo pačiu Konstitucinio teismo 2009 metų birželio 29 dienos nutarimu. Tačiau kolegei nepriemoka buvo kompensuota.
Teisybės ieškotojos pensija – kuklesnė
Lietuvoje valstybines pensijas šių metų antrą ketvirtį gavo 188 teisėjai.
Teisėjų valstybinių pensijų vidurkis nuo 2015 iki dabartinio laikotarpio šoktelėjo nuo 837 iki 930 eurų.
Tai – gerokai daugiau nei šiuo metu mokama I.Kizikienei, kurios darbo stažas yra palyginti nedidelis.
Valstybines pensijas gaunančių teisėjų skaičius kiekvienais metais didėja – 2012 metų pradžioje jų buvo vos 94.
2013 metų pradžioje jų skaičius išaugo iki 108, dar po dvejų metų – iki 148.
2012 metų pradžioje vidutinė teisėjams išmokama valstybinė pensija siekė 335 eurus (1158 litus), o per penkerius metus ji padidėjo beveik tris kartus.
Be to, teisėjai gauna „Sodros“ pensiją, kuri yra apie 500 eurų.
Nepriemokos kompensuotos keturiasdešimt vienam teisėjui
Gabija Vaičeliūnaitė
Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja
„Į teismus dėl pensijų nepriemokų pareiškėjai pradėjo kreiptis nuo 2010 metų.
Apibendrintų duomenų apie visus ginčus operatyviai pateikti nėra galimybės, tačiau, pavyzdžiui, per pirmus devynis 2014 metų mėnesius 34 teisėjams buvo išmokėta 351 945 eurai (1 mln. 215 tūkst. litų), vykdant Vyriausybės rašytinius pavedimus dėl įsiteisėjusiais teismo sprendimais iš Lietuvos valstybės priteistų teisėjų valstybinių pensijų nepriemokų išmokėjimo.
2015 metais iki lapkričio 13 dienos septyniems valstybinių pensijų gavėjams buvo išmokėta daugiau nei 32 184 eurai.
Nuo 2009 metų gegužės 1 dienos iki 2013 metų rugsėjo 30 dienos teisėjams buvo mokami sumažinti atlyginimai dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės padėties.
Teisėjai, kaip ir teisėja I.Kizikienė, administracinius ginčus kėlė dėl neišmokėtų teisėjų valstybinių pensijų dalių, susidariusių dėl antikonstitucinėmis pripažintų Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatų vadovaudamiesi Konstitucinio teismo 2010 metų birželio 29 dienos nutarimu.
Pareiškėjų manymu, teisėjų valstybinių pensijų dydžiai buvo nepagrįstai sumažinti taikant įstatymų nustatytus ribojimus bei mažinimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis teismas 2010 metų birželio 29 dienos nutarimu antikonstitucinėmis pripažino ne visas, o tik kai kurias iš ginčytųjų Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo, Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų.
Teismai, nagrinėdami ginčus, vertino pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą atsižvelgdami į tai, ar reikalavimai keliami iš tų minėtų teisės aktų nuostatų, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Todėl ne visi pareiškėjų, taip pat ir jūsų paminėtos teisėjos, reikalavimai buvo tenkinami.
Vadovaujantis teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, teisėjo valstybinės pensijos dydžiui apskaičiuoti svarbūs šie rodikliai: darbo stažas ir vidutinis darbo užmokesčio dydis, kuris apskaičiuojamas pagal teismo, kuriame dirbo teisėjas, pažymas pagal paskutinių 5 metų faktiškai gauto darbo užmokesčio vidurkį.
Teisėjo valstybinė pensija sudaro nuo 10 iki 45 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio, atsižvelgiant į darbo teisėju stažą.“
