Pareigūnų profesinių sąjungų atstovai vėl prabilo apie galimas protesto akcijas. Jų planų nepakeitė ir susitikimas su vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai įsitikinę, kad tik protestais jie Vyriausybei gali priminti planus iki 2020 metų pabaigti svarbiausius teisėsaugos reformos darbus.
– Praėjusią savaitę vėl prakalbote apie galimas protesto akcijas, ko jomis sieksite? – „Lietuvos rytas“ paklausė NPPSS pirmininko Vladimiro Banelio.
– Nežinau, ar politikus paveikė vasaros karščiai, ar premjero atostogos, bet mums jų planai nepatinka ir mes labai aiškiai pasakėme savo nuomonę. Mums jų pasirinktas kelias visiškai nepriimtinas.
– Kokie planai nepatinka?
– Buvo labai aiškiai sudėliota ilgalaikė strategija – dėl pajamų didinimo, darbuotojų aprūpinimo, jų saugumo ir sveikatos. Buvome sutarę, ką turi daryti pati vidaus reikalų sistema, ką – politikai. O dabar girdime, kad kitiems ir dar kitiems metams bandoma skirti mažesnį finansavimą – kitaip tariant, lėtinti tą pažangą.
Tai mus ir stebina, ir kelia nerimą. Pavasarį Vidaus reikalų ministerijoje buvo sukurta darbo grupė, kartu svarstėme, kaip patobulinti kai kurias Vidaus tarnybos statuto nuostatas. Visus pasiūlymus perdavėme Seimui, o ten prasidėjo kažkokia ekvilibristika: „Duosim – neduosim, pavyks – nepavyks, gal jūs mažiau ko nors suplanuokite.“
Keisti planų mes negalime, nes planuojame jau dešimtmetį, reikia kada nors užbaigti.
Pareigūnai ir taip jau gana ilgai laukė permainų. Po ekonominio sunkmečio situacija dar nėra grįžusi į normalų ritmą.
– Reformos turbūt stabdomos dėl lėšų trūkumo?
– Viskas stringa Finansų ministerijoje. Susidaro įspūdis, kad visi finansų ministrai turi kažkokių atskirų savo planų.
Kad ir kokie jie būtų – labiau ar ne tiek patyrę, vyresni ar jaunesni – ta pati dainelė.
– Susitikimas su vidaus reikalų ministru taip pat nesuteikė daugiau optimizmo?
– Buvome susitikę pasitarti, nes viešojoje erdvėje pasirodė Vyriausybės išvados, kad ji negalės pritarti kai kuriems reformos punktams. Už tai pirmiausia atsakinga Vidaus reikalų ministerija. Aš ministrui pasakiau, kad mes neturime net teorinių galimybių lėtinti pažangos.
Tiek Seime, tiek Vyriausybėje pilna buvusių statutinių pareigūnų, vos ne vakar nusivilkusių uniformą.
Jie puikiai žino, kokios problemos, kokios nuotaikos, ir svarbiausia, žino, ką daryti.
Mes už juos padarėme visus namų darbus, jiems nebereikia patiems kurti įstatymų ar jų pataisų, lieka tik Seimo salėje paspausti mygtuką. Reikia turėti sąžinės, padorumo, ir darbai būtų baigti.
– Sakote, kad reformoms trūksta pinigų, tačiau policijos vadovai giriasi ir permainomis, ir didėjančiais pareigūnų atlyginimais.
– Policija šiuo atveju nėra geras pavyzdys, nes savo trumparegiška strategija ji išbalansavo visą sistemą. Viena vertus, viskas atrodo labai gražiai, tačiau nėra nė dienos, kad dėl šių pertvarkų iš policininkų nesulauktume skundų.
Jų atlyginimai padidėjo, nes atsisakyta daug darbuotojų. Per pastaruosius porą metų policija prarado apie 2 tūkstančius pareigūnų, o likusiems teko didesnis krūvis. Jie privalo dirbti viršvalandžius, už kuriuos mokama papildomai.
Tačiau nebelieka asmeninio gyvenimo. Niekam neįdomu, kas ką spėja ar nespėja.
Policininkui duodama 700–850 eurų, naujas „Volkswagen“, lengva neperšaunamoji liemenė, o už komisariato vartų – milijonas užduočių. Negalima nei pavėluoti, nei padaryti klaidų, todėl žmonės gyvena nuolat apimti streso.
Mes jau nuo pat pradžių sakėme, kad pasirinktas kelias yra netinkamas ir tai išryškės – kuo toliau, tuo labiau.
Policijos vadovai vieni patys nusprendė daryti pertvarką, o visi kiti prie jų turi prisitaikyti. Jiems visiškai neįdomu, ar patogu visuomenei, prokuratūrai ir teismams.
– Visuomenei turėtų būti saugiau. Juk pareigūnai iš kabinetų persikėlė į gatves.
– Pradžioje buvo kalbama, kad gatvėse bus daugybė pareigūnų, į įvykius jie atvyks greičiau, viską darys geriau. Tačiau patys policininkai socialiniuose tinkluose klausinėja: kur tos pajėgos, kaip spėti gavus iškvietimą? Tai rodo, kad vadovų retorika su policijos kasdienybe prasilenkia.
Ši reforma neigiamų dalykų turi daugiau nei teigiamų.