Liepsnos prarijo praėjusio amžiaus pradžios gyvenamąjį namą ir tvartą, 1990 metais į Rumšiškes perkeltus iš Vabalų kaimo (Šilutės r.). Liko tik 1927 metais statyta betoninė šuns būda.
Daugiau eksponatų, simbolizuojančių Mažosios Lietuvos architektūrą, muziejuje nėra, jų nedaug yra išlikę ir visoje šalyje.
„Mūsų žiniomis, ugnis iš pradžių suliepsnojo viršutinėje pastato dalyje. Tai buvo atviras pašalinis ugnies šaltinis.
Svarbiausios versijos – tyčinis padegimas, neatsargus elgesys, pirotechnikos gaminių panaudojimas“, – „Lietuvos rytui“ vakar sakė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė Miglė Kasnauskaitė.
Gaisras – po petardų
Baigiantis festivaliui sekmadienį po vidurnakčio Rumšiškėse buvo surengtas įspūdingas pirotechnikos šou.
Pranešimas apie gaisrą gautas 2 val. 04 min.
Fejerverkai dangų nušvietė netoli nuo pagrindinių scenų, kurias nuo gaisravietės skyrė maždaug 400 metrų.
Iš pradžių užsidegė 90 kvadratinių metrų ploto buvęs gyvenamasis pastatas, o paskui – ir kitas eksponatas, tokio pat dydžio pastatas, buvęs XX amžiaus pradžios tvartas. Abu medinius statinius skyrė vos 20 metrų.
Teko tramdyti žiūrovus
Per gaisrą kilo nemenkas sujudimas – vieni festivalio dalyviai išsigandę ėmė skubiai pakuotis palapines, kiti sulėkė stebėti didžiulių liepsnų.
Maždaug 300 savanorių teko smarkiai paplušėti saugant smalsuolius.
„Atkirtome kelius nuo gaisravietės, nes prie jos plūdo daug žmonių. Jie galėjo nukentėti nuo liepsnų“, – pasakojo savanoris Silvestras Samuolis.
Liepsnas malšino net septynios ugniagesių komandos, tačiau jos plito didžiuliu greičiu.
Gesinimo darbai truko pustrečios valandos, bet kova su ugnies stichija buvo pralaimėta.
Muziejus patyrė 74 780 eurų nuostolį – etnografinė pirkia įvertinta 42 053, o tvartas – 32 727 eurais.
Pastate – krūvos skardinių
Festivalyje „Granatos Live“ lankėsi maždaug 18 tūkst. žmonių.
Nors tvarką palaikė nemažos pajėgos, būriai jaunuolių šlaistėsi įkaušę, pas kai kuriuos žiūrovus pareigūnai aptiko ir narkotinių medžiagų.
„Lietuvos ryto“ fotografas sudegusiame XX amžiaus pradžios ūkiniame pastate užfiksavo nemenką skaičių alaus skardinių.
Nors statinys yra užkaltas, kažkas iš dalyvių tikriausiai įsigudrino į jį pateikti.
Vieno aukšto etnografinių pastatų nendriniai stogai buvo ranka pasiekiami.
Neatmetama, jog gaisrą sukėlė apsvaigę festivalio lankytojai, numetę ant stogo cigaretę.
Tyrėjai ieško liudininkų
Gaisrų tyrimų centro specialistai į Rumšiškes sekmadienį ir pirmadienį atsigabeno specialios technikos, padedančios nustatyti, ar nebuvo panaudotas degusis skystis. Tai turėtų paaiškėti artimiausiu metu.
Bendrovė „Pirotechnikos gaminiai“ turėtų pateikti gaisrų tyrėjams atsakymą, kurios rūšies priemonės buvo naudojamos šventės metu.
Savaiminio gaisro versija buvo iškart atmesta, nes abiejuose pastatuose nėra elektros, šildymo prietaisų. Jie stovėjo tušti.
Gaisravietė yra Rumšiškių muziejaus pakraštyje, šioje teritorijoje nėra įrengta vaizdo kamerų.
Vis dėlto viliamasi, jog atsiras liudininkų, mačiusių padegėjus ar galinčių suteikti kitų vertingų žinių.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo. Už tai gresia laisvės atėmimas iki 5 metų.
Be šio, pareigūnai atlieka dar penkis ikiteisminius tyrimus dėl festivalio „Granatos Live“ metu įvykdytų nusikaltimų – vagysčių, sveikatos sutrikdymų, narkotikų.
Leisti ar uždrausti?
„Esame sukrėsti. Nuostoliai, vertinant juos dvasine, kultūrine prasme, yra milžiniški“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Rumšiškių liaudies buities muziejaus direktorė Violeta Reipaitė.
Festivalį surengusi bendrovė „Bravo Events“ jį apdraudusi daugiau nei milijonu eurų, todėl viliamasi, jog nuostoliai dėl sudegusių etnografinių pastatų bus kompensuoti.
„Labai liūdna dėl įvykusios nelaimės, bet svarbiausia, kad nenukentėjo žmonės“, – tvirtino festivalio „Granatos Live“ atstovė Goda Deksnytė. Pasak jos, nuostoliai muziejui bus atlyginti.
Svarstoma, kad sudegusi senovinė pirkia ir tvartas gali būti atstatyti. Tam planuojama panaudoti autentiškas konstrukcijas, jeigu jas pavyktų gauti iš Šilutės krašte gyvenančių ir panašius trobesius dar turinčių žmonių.
V.Reipaitė, iškart po gaisro pareiškusi, jog muziejaus teritorijoje „Granatos Live“ daugiau neturėtų vykti, pirmadienį jau nebuvo tokia kategoriška: „Negalėčiau dabar to tvirtinti, tai priklausytų nuo organizatorių įsipareigojimų. Galbūt reikėtų riboti žiūrovų srautus.“
Premjeras Saulius Skvernelis vakar teigė, kad nereikėtų tiesiogiai sieti Rumšiškėse vykusio muzikos festivalio su čia įvykusia nelaime. Jis nemato reikalo drausti čia tokius renginius: „Manau, kad kultūros įstaigos, visos, taip pat ir muziejai, turi būti prieinami kuo didesniam, įvairiam visuomenės ratui.“
Gaisras – didžiausias muziejaus istorijoje
Rumšiškių liaudies buities muziejus lankytojams buvo atidarytas 1974 metų birželio 21 dieną.
Kauno marių pakrantėje įkurtas objektas – vienas didžiausių etnografijos muziejų visoje Europoje, jo plotas sudaro 194 hektarus.
Muziejus atspindi XVIII amžiaus pabaigos–XX amžiaus pirmos pusės visų Lietuvos regionų – Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos – ir Mažosios Lietuvos valstiečių bei miestelėnų buitį, darbus, tradicijas.
Savaitgalį kilęs gaisras – didžiausias per visą muziejaus istoriją. Anksčiau liepsnos buvo pasiglemžusios senovinę pirtį.
