Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ liepos 7-17 dienomis atliktos apklausos duomenimis, pirmą kartą nuo 2015 metų lapkričio, kai buvo pradėti matuoti S.Skvernelio reitingai, dabartinis ministras pirmininkas turi daugiau gyventojų nepalankių vertinimų (45 proc.) nei palankių (44 proc.).
Palankiausiai S.Skvernelį gyventojai vertino 2016-ųjų lapkritį, kai po Seimo rinkimų jis tapo premjeru (tada 74 proc. jį vertino palankiai ir 17 proc. nepalankiai).
Politologas: žmonės nesulaukia permainų
Politikos mokslų ekspertas Mindaugas Jurkynas mano, kad premjero reitingas smuko, nes visuomenė dar nemato realių pokyčių šalyje, o prie kritusio palankumo šiam politikui galėjo prisidėti ir prezidentės metinis pranešimas.
„Pagrindinė priežastis yra ta, kad žmonės norėjo reformų greičiau, kad pažadai būtų išpildyti greičiau, bet proveržio nematyti. Be to, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje yra nemažai skandalų, prieštaringų sprendimų, pradedant alkoholio kontrole, švietimo reformos buvo įvairių variantų ir ne premjero pozicijai buvo visada atstovaujama Seime“, – naujienų agentūrai ELTA ketvirtadienį sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius M.Jurkynas.
Pasak politikos mokslininko, dalis piliečių galimai perkelia S.Skverneliui atsakomybę ir dėl kitų pastarojo metų aktualijų, pavyzdžiui, liepą įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso. Premjeras tampa savotišku probleminių sprendimų „žaibolaidžiu“.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės birželio pradžioje skaitytas metinis pranešimas taip pat galėjo veikti visuomenės požiūrį į S.Skvernelį.
„Nepamirškime, kad metiniame Prezidentės pranešime nemažai kritikos buvo pažerta Vyriausybės veiklai. Aišku, pranešimas buvo ne vakar ir ne užvakar, bet jis gana tiksliai susumavo visas sritis, kuriose reikia reformų, ar reikia atidumo, kompromisų, įsiklausimų, galų gale, reikia geros komunikacijos“, –kalbėjo M.Jurkynas, pažymintis, kad dėl populiarumo Vyriausybės vadovui tenka varžytis ir su kitais politikais.
VDU profesoriaus teigimu, norint reitingų kilimo reikalinga tam tikra teigiama veikla, „charizmos pasireiškimas neįprastoje situacijoje“. Savo ruožtu dabar esama tam tikro inercijos etapo, kai iš esmės nėra pozityvių su Vyriausybe susijusių naujienų, daugiau girdėti kritika.
Kita vertus, M.Jurkynas ragino nepamiršti, kad ši Vyriausybė dirba trumpiau nei metus, todėl kritikuoti ją kol kas nėra visiškai tikslinga. Ir nors žmonės pageidauja pokyčių „čia ir dabar“, vis dėlto adekvatesnis ministrų kabineto, ir atitinkamai premjero, veiklos vertinimas galėtų būti po metų ar dvejų.
Pablogėjo visų veikėjų vertinimai
Lyginant su birželio mėnesio apklausa, liepą pablogėjo visų 25 šiame tyrime analizuojamų populiariausių politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai.
Labiausiai (9 procentiniais punktais) sumažėjo gyventojų, palankiai vertinančių partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį.
Devynių visuomenės veikėjų vertinimai per mėnesį pablogėjo 7 procentiniais punktais: ekonomisto Gitano Nausėdos, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, premjero S.Skvernelio, užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, Seimo narių Naglio Puteikio bei Algirdo Butkevičiaus.
Dar devynis visuomenės veikėjus gyventojai įvertino 5-6 procentiniais punktais mažiau palankiai, nei birželio mėnesį: prezidentą Valdą Adamkų, dabartinę prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo nares Aušrą Maldeikienę ir Ingridą Šimonytę, žurnalistą Andrių Tapiną, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį Ramūną Karbauskį, parlamentarę Ireną Degutienę, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir europarlamentarą Viktorą Uspaskichą.
Liepos mėnesį šalies gyventojai palankiausiai įvertino V.Adamkų – 71 proc. įvertino palankiai, D.Grybauskaitę – 67 proc. bei G.Nausėdą – 57 proc. Dar septynis visuomenės veikėjus šalies gyventojai dažniau įvertino palankiai, nei nepalankiai – tai V.Matijošaitis, A.Maldeikienė, L.Linkevičius, I.Šimonytė, V.Blinkevičiūtė, A.Tapinas bei V.Pranckietis.
Nepalankiausiai vasaros viduryje šalies gyventojai įvertino šiuos politikus – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį – 66 proc. įvertino nepalankiai, europarlamentarą V. Uspaskichą – 65 proc., Lietuvos laisvės sąjungos lyderį Artūrą Zuoką – 63 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos pirmininką Valdemarą Tomaševskį – 61 proc., buvusį socialdemokratų lyderį A.Butkevičių – 61 proc., Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį – 59 proc., Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį R.Karbauskį – 59 proc., sveikatos apsaugos ministrą A.Verygą – 57 proc., europarlamentarą Rolandą Paksą – 55 proc. ir Seimo narę I.Degutienę – 53 proc.
Apklausos dalyvių taip pat buvo prašoma pasakyti, kuriais šalies visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys). Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustų šalies gyventojų nurodė Prezidentę D.Grybauskaitę kaip visuomenės veikėją, kuria labiausiai pasitiki.
Tarp dešimties labiausiai patikimų visuomenės veikėjų (nurodė daugiau nei 3 proc. respondentų) dar pateko S.Skvernelis – 8 proc., V.Adamkus – 7 proc., R.Karbauskis – 7 proc., G.Landsbergis – 6 proc., A.Butkevičius – 5 proc., R.Paksas – 5 proc., A.Tapinas – 4 proc., G.Nausėda – 4 proc. ir A.Maldeikienė – 3 proc.
Iš viso liepos mėnesį respondentai paminėjo 78 visuomenės veikėjus (prieš mėnesį nurodė 109), kuriais jie labiausiai pasitiki. Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustų gyventojų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
Didžiausias palaikymas – konservatoriams
Jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didesnį gyventojų palaikymą turėtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, už kuriuos ketino balsuoti 15 proc. suaugusių šalies gyventojų. Antroje vietoje pagal populiarumą yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (13 proc.), o trečioje - Lietuvos socialdemokratų partija (10 proc.)
Apklausos duomenimis, dar trys partijos turi didesnį nei 5 procentų šalies rinkėjų palaikymą - partija Tvarka ir teisingumas (7 proc.), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (6 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (5 proc.). Toliau rikiuojasi Lietuvos centro partija (3 proc.), Darbo partija (3 proc.) bei Lietuvos laisvės sąjunga/liberalai (2 proc.).
Kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
Per pastarąjį mėnesį 2 procentiniais punktais padaugėjo ketinančių balsuoti už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, o 3 procentiniais punktais sumažėjo Lietuvos socialdemokratų partijos palaikymas. Kitų partijų palaikymas nepakito ar pakito nežymiai (iki 1 procentinio punkto).
