Po Ukrainos jėgos struktūrų atliktos kratos pasigesta nemažos pinigų sumos ir kelių vertingų daiktų, kurių niekas nepasivargino įtraukti į kratos protokolą, bet nukentėjo ir tuo metu tėvą Ukrainoje lankęs sūnus Ignas Vildžiūnas.
Negana to, kad jauną vyrą šokiravo ukrainiečių darbo metodai, jis patyrė ir materialinių nuostolių: Ukrainos teisėsauga konfiskavo kompiuterį, kuriame esanti informacija būtina darbui. Nors lietuviai per teisininkus ir kreipėsi dėl incidento į Ukrainos teisėsaugą, kol kas jokio atsakymo nesulaukė nei jie patys, nei Lietuvos ambasada Kijeve.
– Papasakokite, kas nutiko jūsų tėvo namuose šių metų liepos 15 dieną.
– Tą dieną namuose buvome mes su tėvu, jo bičiulis ir vyresnio amžiaus žmogus, kuris prižiūri namus ir darbą mano tėvo turimame riešutų ceche. Buvo šeštadienio rytas, nusprendėme lauke išsikepti mėsos. Tėvas išvažiavo į parduotuvę, o tuo metu mūsų namuose buvę ukrainiečiai pamatė, kad virš mūsų namo skraido bepilotė skraidyklė. Na, skraido, tai tegul skraido, ką gi padarysi... Grįžo tėvas, kieme užkūrėme laužą, o tada jau per tvorą įgriuvo vyrai su kaukėmis ir automatais.
Tokį vaizdą mačiau pirmą kartą gyvenime ir, tikiuosi, paskutinį. Ant mūsų pradėjo rėkti, kad gultume ant žemės, niekas nieko nepaaiškino. Taip išguldyti buvome kelias minutes, kol suėjo visi tyrėjai. Tėvas buvo nuvestas į namus, o mums buvo liepta toliau gulėti su antrankiais ir nejudėti. Tiesa, mus nutempė toliau, kad šių vaizdų neįrašytų namo prieigas stebinčios kameros. Mus nuolat gąsdino.
– Kaip jus gąsdino?
– Buvau apimtas streso ir ne viską supratau, ką man sako ukrainietiškai, paprašiau kalbėti lėčiau rusiškai, tai man buvo atsakyta: „Tuoj tave sumušime taip, kad suprasi viską.“ Žinoma, jie vartojo labai riebų veiksmažodį. Kelis kartu prie gerklės buvo prikištas peilis. Žinoma, odos nelietė, bet taip gąsdino. Aš ten negyvenu ir nedirbu, tik į svečius buvau atvykęs, Už ką jie mane taip?
– Ką darėte, kad jus reikėjo taip bauginti? Priešinotės?
– Visa esmė, kad nieko. Vėliau buvo paklausta mano vardo ir pavardės, ką čia veikiu, užrašyti mano duomenys ir buvau nuvestas į šoną. Niekas nieko nepaaiškino, nei kas vyksta, nei kodėl aš su antrankiais. Dar labiau nepasisekė name buvusiems ukrainiečiams. Vienas jų suskubo aiškinti, kad prasidėjus karui jis su šeima pasitraukė iš Luhansko, bet buvo atsakyta, kad niekam niekas neįdomu, mat visi esą separatistai. Vyresnio amžiaus vyro labai neskriaudė. Kai sužinojo, kad kartu buvusio kito ukrainiečio tėvai gyvena netoli Luhansko, o jis pats yra buvęs Rusijoje, puolė jo tardyti. Jį mušė ir kamantinėjo, galiausiai kažkur išsivežė. Kaip sužinojau vėliau, jį sumušė, o paskui jiems buvo duota pasirašyti, kad neturi jokių pretenzijų, ir jis buvo paleisti.
Aš toliau sėdėjau su antrankiais kieme, o mane saugojo su vyrai su automatais. Po maždaug keturių valandų jie išsivežė mano tėvą. Man nuo kėdės neleido pajudėti, tėvas praeidamas tik spėjo man pasakyti, kad viskas bus gerai ir jis po poros valandų sugrįš. Tokiu metu tokie žodžiai nenuramina, nes įtariau, kad jis tai pasakė tik tam, kad nesijaudinčiau.
– Kokį vaizdą išvydote namuose po kratos?
– Visur buvo baisi netvarka. Jau supratau, kad tėvo daiktų nebus, bet pasigedau ir savųjų. Paimta buvo mano telefonas, kompiuteris, paliktas tik pasas. Iš namų po šio apsilankymo dingo didelė pinigų suma. Tiesa, protokole apie paimtus pinigus neužsimenama nė žodžiu. Po kelių dienų tvarkydamiesi pastebėjome, kad iš namų dingo ir du brangūs laikrodžiai, juvelyriniai dirbiniai.
– Ko jūs tikitės artimiausiu metu?
– Negyvenu Ukrainoje, jokiuose procesuose nedalyvauju, tik noriu atgauti prarastus asmeninius daiktus. Neturėdamas kompiuterio negaliu dirbti, praradau daug užsakymų, negaliu susisiekti su klientais. Kokią teisę jie turėjo imti mano asmeninius daiktus? Juo labiau jie net nesakė, kad juos paims.
– Kaip manote, kodėl kai kam prireikė šturmuoti jūsų namus?
– Ar tiesa, kad dėl prasidėjusio karo Ukrainoje jūsų tėvas patyrė milijoninių nuostolių?
– Mano tėvas Ukrainoje dirba jau daugiau nei dvidešimt metų. Luhanske jis turėjo keletą verslų – statybos įmones, langų ir fasadų gamyklą, kavinę bei didžiausią Luhanske verslo centrą. Ten sukūrė daug darbo vietų, buvo žinomas žmogus, bet prasidėjus karui jam teko viską palikti. Vos pasirodė separatistai, prasidėjo turto prievartavimas, buvo užimti jo pastatai, tad tėvas ir išvyko. Žinome, kad dalis tų statinių buvo užimti, kavinė susprogdinta, įranga išvogta.
Tėvas buvo patikėjęs bičiuliui, buvusiam srities gubernatoriui, pasaugoti didelę sumą pinigų. Jie net sudarė sutartį tam tikram laikotarpiui. Taip nutiko, kad tą žmogų suėmė, o pinigus konfiskavo. Nors yra visi tai įrodantys dokumentai, pinigų nepavyksta atgauti ir šiandien, o to į žmogaus teismas mano tėvas kviečiamas kaip liudytojas. Tai, kaip vyko teismas, verta atskiros istorijos: posėdžio koridoriuje teko pralaukti septynias valandas, tada paaiškėjo, kad jis negali vykti, nes kažkur dingo prokuroras. Kitą kartą posėdis atidedamas dėl to, kad sulaikytojo nevežė į teismą, o padarė vaizdo transliaciją ir, vos jam ištarus pirmus žodžius, dingo internetas..
– Kodėl jūsų tėvas negrįžo į Lietuvą?
– Jis ten darbuotojasi daug metų, žino, kaip dirba įvairios institucijos. Po įvykių Luhanske, jis išvyko į kitą šalies dalį – Černivcių miestą, esantį prie Rumunijos sienos, ir ten ėmėsi graikinių riešutų verslo: riešutus jis superka Ukrainoje, išgliaudo, supakuoja ir siunčia į Lietuvą. Sezono metu jis įdarbina apie dvi dešimtis darbuotojų.
Komercijos atašė Ukrainoje: „Verslininkas dirba sąžiningai“
Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šėgžda teigė, kad situacija jam puikiai žinoma. „V. Vildžiūnas Ukrainoje darbuojasi seniai, po karo jis pasitraukė į kitą šalies regioną. Iškelta byla jo draugui, buvusiam Luhansko srities gubernatoriui. V.Vildžiūno namuose įvykdyta šiurkšti krata, iš tuo metu ten viešėjusio sūnaus atimti telefonas ir kompiuteris. Nieko dėtas vaikinas rimtai nukentėjo, nes prarado kompiuterį su svarbiais duomenimis.“
Anot jo, ambasada jau kreipėsi į Ukrainos prokuratūrą. „Tai šiurkštus atvejis, labai nemalonus incidentas, bet Ukrainoje tokių dalykų pasitaiko. Vyksta karas, žmonės pikti. Pasitaiko, kad iš verslininkų informaciją bandoma ištraukti ir labai šiurkščiais būdais, bet reikia tikėtis, kad ši situacija išsispręs“, – kalbėjo R.Šėgžda ir patikino, kad netrukus informacijos apie incidentą bus daugiau.
Komercijos atašė teigė, kad, jo žiniomis, verslininkas V.Vildžiūnas darbuojasi sąžiningai: „Apie jo darbą Luhanske žinau ne daug, tačiau Černivciuose verslininkas principingai atsisakė mokėti Ukrainoje įprastus „papildomus“ mokesčius. Verslininkas į Lietuvą tiekią kokybišką produkciją.“
Jau parengus šią publikaciją naujienų portalą lrytas.lt pasiekė žinia, kad vis dėlto raštiški atsakymai iš Ukrainos teisėsaugos gauti, tačiau juose atsakymų į lietuvių verslininkui ir jo sūnui rūpinčius klausimus nėra. Neužsimenama ir koks konfiskuotų daiktų likimas.
