Tai pasakojo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė D.Asanavičiūtė, paaiškindama, kas slepiasi po šiuolaikinės vergystės sąvoka.
„Tai yra sunkus nusikaltimas ir šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas. Šis nusikaltimas labai dažnai susijęs su organizuotu nusikalstamumu ir yra laikomas viena pelningiausių nusikalstamų veiklų visame pasaulyje“, – apie šią situaciją pasakojo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Jos teigimu, prekyba žmonėmis dažniausiai buvo siejama su seksualiniu išnaudojimu, tačiau dabar vis dažniau ir garsiau kalbama apie kitokias prekybos žmonėmis formas: vergišką darbą, fiktyvias santuokas, nepilnamečių išnaudojimą nusikalstamoms veikoms atlikti.
Ji taip pat teigia, kad šiuolaikinės vergystės aukos nesupranta, kad tokios yra. „Daugelis, dirbdami sunkiomis sąlygomis, išnaudojami nelaiko savęs aukomis. Jomis paprastai tampa socialiai ir finansiškai pažeidžiami žmonės, neturintys išsilavinimo, žemos savivertės, lengvai įtikinami“, – vardina D.Asanavičiūtė.
„Žmonės dažnai patiki gražiais pažadais, geru atlygiu, geru ir gražiu gyvenimu užsienyje. Tačiau jie nepasidomi, kur važiuos, kokia kompanija samdys, ar tame mieste bus lietuvių, kurie galėtų pakonsultuoti ir patarti“, – vieną scenarijų nupasakojo lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Tačiau ji atskleidžia ir visai kitokį scenarijų. „Žinoma, gali būti ir turimi įsiskolinimai, nusikalstama veikla Lietuvoje ir tuomet, žinant jų sunkią padėtį, nusikaltėliai naudojasi ir gąsdinimais verčia dirbti vergiškomis sąlygomis“, – sakė D.Asanavičiūtė.
Naujas vergystės būdas
„Viena iš naujausių prekybos žmonėmis formų yra fiktyvios santuokos. Ji būna sudaryta tiesiog siekiant gauti vienpusės arba abipusės naudos ar privilegijų, kurias suteikia santuoka su Europos Sąjungos piliečiu“, – sakė D.Asanavičiūtė. Ji teigė, kad nauda gali būti pinigai, imigracija, teisė gyventi šalyje, pilietybė, teisė dirbti vienam arba abiem sutuoktiniams. „Lietuvaitės tuokiasi su trečiųjų šalių piliečiais, santuokoje patiria smurtą ir žeminimą, bet jos nutraukti neįstengia“, – skaudžia tautiečių praktika dalinosi lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Scenarijus primena sektą
Anot D.Asanavičiūtės, visos istorijos dažniausiai būna panašios. Jis prasideda puikiu darbo pasiūlymu užsienyje.
„Parūpinamos kelionės autobusiukais į vieną pusę, žadama puiki alga. Tačiau atvykus pamatoma, kad reikės gyventi viename kambaryje su likimo broliais ir seserimis. Iš aukų atimami asmenybės dokumentai. Žmonės yra bauginami, kartais prieš juos smurtaujama“, – sako D.Asanavičiūtė.
Didžiąją dalį uždarbio pasisavina išnaudotojai kaip nuomą už gyvenamąjį plotą. Darbuotojams likusios pinigų sumos pakanka tik maistui. Dažniausiai aukos apsipirkti vežamos kartu.
„Kuriami savotiški getai, iš kurių ištrūkti labai sunku. Nusikaltėliai slepiasi po fiktyviomis įdarbinimo agentūromis. Jos Jungtinėje Karalystėje itin populiarios ir daugumos atvykusių kreipiasi būtent į jas“, – sako pašnekovė.
Tokios agentūros dažnai darbuotojams darbo net neieško, o aukos, jau atvykusios į svečią šalį, laukia žinių apie darbo vietą. Tuo pat metu klimpdami į skolas, kurias vėliau teks atidirbti.
Bijo ieškoti pagalbos
D.Asanavičiūtės teigimu, aukos, net ir jausdamos, kad yra išnaudojamos, pagalbos kreiptis bijo. „Kadangi daugelis nemoka anglų kalbos, bijo būti deportuoti iš šalies, todėl į policiją nesikreipia. Jie bijo būti pripažinti ne aukomis, o nusikaltėliais, ypač jei Lietuvoje yra padarę smulkių nusikaltimų“, – pasakojo D.Asanavičiūtė.
Pagalbos ieškantys baiminasi ir dar vieno pašalinio pokyčio – „Brexit“ proceso.
„Realu, kad po „Brexit“ kova su šiuolaikine vergyste dar pasunkės. Žmonės su laikinu migracijos statusu keturis kartus sunkiau identifikuoti kaip prekybos žmonėmis aukas ir jiems sunkiau skiriama pagalba ir parama. O pagalbos teikimą apsunkina faktas, kad prekybos žmonėmis aukos neturi pakankamai informacijos, iš kur gali gauti pagalbos. Jie nepasitiki pareigūnais, bijo“, – lrytas.lt naujienų portalui sakė pašnekovė D.Asanavičiūtė.
Ji taip pat pabrėžia, kad kaip „Brexit“ pasekmės, Jungtinėje Karalystėje gali nebebūti Europolo, „Eurojust“ ir kitų ES teisėsaugos struktūrų dalimi. O tai tik dar labiau apsunkintų darbą ir informacijos keitimąsi.
Tikrieji skaičiai neaiškūs
Pašnekovė taip pat tikina, kad suskaičiuoti, kiek lietuvių yra patekę į tokias pinkles, sunku. O turimi skaičiai tikrosios situacijos visai neatspindi.
„Jungtinės Karalystės vyriausybė skelbia, kad šiandien pačioje Jungtinėje Karalystėje yra apie 13 000 šiuolaikinės vergystės aukų. Šiuolaikinės vergystės aukomis tampa daugiausia imigrantai iš Albanijos, Vietnamo, Nigerijos, Rumunijos, Lenkijos ir Lietuvos. Lietuva pagal aukų skaičių patenka į pirmąjį dešimtuką. Liūdna, kad tautiečiai yra išnaudojami pačių lietuvių“, – skaičiais dalijosi D.Asanavičiūtė.
