Nuo šių metų pradžios vairuotojai, kuriems nustatomas 1,5 promilės girtumas, teisiami lyg kriminaliniai nusikaltėliai, bet už grotų patenka tik tie, kurie įstatymus pažeidė jau ne kartą.
Tačiau ikiteisminis tyrimas atima daug laiko ir iš policijos pareigūnų – jiems nebeužtenka vien surašyti protokolą.
– Ar teisėjų ir policininkų sugaištas laikas nenuėjo veltui – Lietuvos keliuose tampa saugiau? – „Lietuvos rytas“ paklausė Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininko Ryčio Vosyliaus.
– Nuo šių metų pradžios keliuose sumažėjo ir neblaivių vairuotojų, ir jų sukeltų eismo nelaimių. Iki šių metų birželio 30-osios policijai įkliuvo 4084 neblaivūs vairuotojai, per tą patį praėjusių metų laikotarpį – 5643.
Beje, vairuotojų, kurių girtumas nesiekia 1,5 promilės, sulaikoma mažiau nei tų, kurie viršija šią ribą. Šiemet jau sulaikyti 2863 vairuotojai, kuriems nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas.
Atrodo, kad naujasis įstatymas kai kuriuos visiškai atgrasė vairuoti išgėrus, o tiems, kurie neblaivūs sėda prie vairo, jau nebesvarbu – 1,5 ar 3 promilės.
– Dėl kiekvieno 1,5 promilės viršijusio vairuotojo dabar pradedamas ikiteisminis tyrimas. Policijos departamento vadovai prakalbo apie tai, jog reikėtų kreiptis į Seimą ir prašyti, kad šią procedūrą būtų galima sutrumpinti.
– Iš tiesų, padaugėjo ir darbo, ir išlaidų. Norėtųsi, kad viskas vyktų paprasčiau. Sulaikius neblaivų vairuotoją, dažniausiai visos aplinkybės būna aiškios – turime faktą, kad jis vairavo, ir girtumą patvirtinančius kraujo tyrimo rezultatus. Daugiau įrodymų prireikia labai retai.
Viskas būtų daug paprasčiau, jei užtektų vien alkoholio matuoklio rodmenų. Dabar kiekvienu atveju vairuotoją tenka vežti į medicinos įstaigą atlikti kraujo tyrimų. Jei to nereikėtų, sumažėtų darbo visiems.
– Dėl alkoholio tikrintuvų rodmenų pastaruoju metu net teismams buvo iškilę nemažai abejonių. Galbūt dėl to reikalaujama tikrinti kraują?
– Kraujo tyrimas buvo privalomas ir anksčiau, kai baudžiamoji atsakomybė grėsdavo avarijas sukėlusiems vairuotojams. Nors alkoholio matuoklis irgi nustato, kiek promilių yra kraujyje.
– Pakeitus įstatymą, baudžiamosios bylos gali išvengti vairuotojai, kurie atsisako tikrintis blaivumą. Ar tuo nepiktnaudžiaujama?
– Dabar atsirado galimybė vairuotojui pačiam pasirinkti, kokios – baudžiamosios ar administracinės – atsakomybės jis norėtų. Mes taip pat visada siekėme, kad tikrintis blaivumą atsisakęs vairuotojas neišvengtų atsakomybės.
– Dažnai diskutuojama ir apie tai, kad teismai skiria gana švelnias bausmes, todėl baudžiamoji byla geriau už administracinį pažeidimą, už kurį tenka mokėti didelę piniginę baudą?
– Dažnai girdime, kad pažeidėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar jam skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė. Tačiau nėra viskas taip švelnu, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo, – atimama teisė vairuoti, konfiskuojamos transporto priemonės.
Kauno apygardos teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonės konfiskavimas, jei ji priklauso teisiamajam, yra privalomas.
Buvo jau ir tokių atvejų, kai už grotų atsidūrė tie, kuriems laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta.
Manau, kad kartą teistam asmeniui antrą kartą nebesinorės vairuoti neblaiviam.
– Manote, kad dabar vairuotojai drausminami efektyviau?
– Darbo daugiau, bet matyti rezultatai. Kai sulaikoma mažiau neblaivių vairuotojų, galima sakyti, kad policija prasčiau dirba. Bet kai sumažėja neblaivių vairuotojų sukeliamų avarijų ir nukentėjusiųjų, šių skaičių nenuginčysi.
Per keletą metų įsitikinome, kad vien didelės baudos nuo pagundos vairuoti neblaiviems neatgraso.
Naujajame Administracinių nusižengimų kodekse nebėra tokios bausmės kaip areštas. Tai ką daryti su piktybiškais pažeidėjais?
Baudų prisirinkę tūkstančiais, vairuotojo pažymėjimas seniausiai pragertas, automobilį nusiperka už 200 eurų.
Jiems geriausia auklėjimo priemonė – pabūti už grotų.
