Pirmojo priėmimo į profesinio ugdymo įstaigas etapo metu pageidavimus stoti pareiškė apie 20 tūkst. asmenų. Didžioji dalis jų – 14 tūkst. - įgyti profesinę kvalifikacija siekia pirmą kartą, o apie 12 tūkst. pasirinko programas, kurio surenka daugiau nei 12 stojančiųjų.
Programų bėda ne tik aukštajame moksle
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kalbėdama apie stojimo į profesines mokyklas rezultatus sakė, kad aukštasis mokslas ir profesinis mokymas turi bendrą problemą – programų dubliavimąsi ir jų nerentabilumą.
Pastebima, kad kai kurios iš programų yra pustuštės ir mokyklos buvo užpildomos joms naudinga linkme ir pagal jų interesus. Taip pat rezultatai parodė, kad kai kurios profesinės mokyklos beveik arba visiškai nesulaukia norinčiųjų mokytis.
„Šiai dienai priėmime dalyvauja 830 mokymo programų, o apie 100 jų nesulaukia susidomėjimo, kad dalyvautų bent 12 mokinių. Tokių programų yra visa eilė skirtingose profesinėse mokyklose ir tai rodo, kad fragmentacija ir dubliavimas tikrai yra“, - sakė ministrė.
Pasak jos, tam, kad valstybės lėšos būtų naudojamos efektyviai ir stojantieji galėtų gauti geriausios kokybės išsilavinimą, planuojama specialybes, kurios šiuo metu dubliuojasi, palikti tik daugiausiai moksleivių sulaukiančiose profesinio mokymo įstaigose.
Skaičiuojama, kad 77 programose yra pateikta mažiau nei po 6 pageidavimus, todėl priėmimas į jas yra sustabdytas.
Profesinėse mokyklose – mirusios sielos
Centralizuotas priėmimas į profesines mokyklas atskleidė, kad svarbus uždavinys – didinti sistemos skaidrumą. Rezultatai rodo, kad norinčiųjų studijuoti skaičius šiemet yra mažesnis nei pernai ar užpernai.
„Tai rodo, kad profesiniame mokyme yra ir mirusiųjų sielų arba žmonių, kurie nebūtinai dalyvauja procese. Centralizuotas priėmimas leidžia tai aiškiau pamatyti“, - sakė ministrė J.Petrauskienė.
Pasak ministrės, kyla pagrįstų įtarimų, kad nemaža dalis neefektyviai veikiančių profesinio mokymo įstaigų, balansuojančių ant uždarymo ribos, karštligiškai ieško formaliai galinčių mokytis asmenų. Kita vertus, ir patys gyventojai suinteresuoti naudotis pasiūlymu mokytis, nes gauna įvairių valstybės lengvatų.
Profesinėse mokyklos besimokantieji gauna iki 29 eurų dydžio stipendijas, socialinį draudimą, ligonių kasų paslaugas, viešojo transporto lengvatas, nuolaidas vaikų darželiams ir t.t.
Siekiant keisti situaciją, 2018 metais bus atlikta profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarka. Jos metu bus uždaromos ir reorganizuojamos ar prie kitų profesinio mokymo įstaigų prijungiamos mažiausiai 24 profesinio mokymo įstaigos.
Kvalifikaciją siekia įgyti ne pirmą kartą
Švietimo ir mokslo ministerija taip pat pastebi, kad nemaža dalis stojančiųjų į profesinio mokymo įstaigas jau yra įgiję kvalifikaciją ar net baigę studijas aukštojo mokslo įstaigose.
Daugiau nei 27 proc. visų šiemet stojančiųjų pretenduoja mokytis daugiau nei vieną kartą, tai reiškia, kad jie jau įgijo specialybę anksčiau. Beveik 16 proc. stoja mokytis jau turėdami aukštojo mokslo įstaigoje suteiktą kvalifikacinį laipsnį, o apie 15 proc. priimami mokytis, nors turi vidurinį išsilavinimą.
„Įvertinę visų besimokančiųjų skaičių ir skiriamas valstybės biudžeto lėšas, matome, kad vieno asmens profesinis parengimas – vertinant visas mokymo įstaigos sąnaudas – vidutiniškai kainuoja apie 2,5 tūkst. eurų per metus, iš kurių vidutiniškai 900 eurų sudaro tiesioginės mokymo išlaidos.
Pagal skiriamas išlaidas profesinis mokymas valstybei kainuoja gerokai daugiau nei aukštasis mokslas“, - kalbėjo ministrė J.Petrauskienė.
Tai, kad kai kurie asmenys jau ne pirmą kartą stoja į profesinio mokymo centrus, o kartais net į tą patį konkretų centrą, arba stoja net įgiję aukštąjį išsilavinimą rodo, kad jie taip ir neįsilieja į darbo rinką, bet gauna socialines garantijas, stipendijas, moksleiviams taikomas lengvatas.
Šiuo metu nėra numatyta, kiek daugiausiai kartų asmuo gali mokytis profesinio mokymo centre. Tačiau J.Petrauskienės teigimu tokiam piktnaudžiavimui ateina galas – bus teikiami siūlymai, kaip šią problemą reikėtų spręsti.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas apgailestavo, kad profesinis mokymas buvo tapęs viena iš socialinės rūpybos atmainų.
Jis sakė, kad yra pavyzdžių, kuomet baigus vieną profesinio mokymo programą stojama į kitą panašią profesinio mokymo programą ir daugelio mokomųjų dalykų rezultatai yra užskaitomi iš ankstesnių studijų, tad mokymasis tampa formalus.
Įsidarbinamumas nėra aiškus
Ministrės teigimu, vienas blogiausių aspektų yra tas, kad nėra patikimų duomenų apie realų profesijų pasiūlos atitikimą paklausai darbo rinkoje. Nežinoma, kokia dalis iš profesinio mokymo sistemą praėjusių asmenų realiai įsidarbina pagal įgytą profesiją. Tuo tarpu tolimesnio profesinio mokymo programas kuria pačios mokyklos.
