Kai kurie ekspertai teigia, kad ši iniciatyva realaus pokyčio neatneš.
Pagal siūlymą, sprendimą dėl specialaus statuso prokurorui suteikimo priimtų Generalinės prokuratūros vadovas, įvertinęs prokuroro kvalifikaciją, darbo stažą, specializaciją ir patirtį.
Vyriausybės kanceliarija teigia, kad jis tokį sprendimą priimtų atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos sukeltą atgarsį visuomenėje ar žiniasklaidoje, galimą poveikį tyrimui.
Prokuroras, kuriam būtų suteikiamas specialus statusas, turėtų tuos pačius įgaliojimus kaip ir kiti prokurorai, tačiau tokio pareigūno atžvilgiu aukštesnysis prokuroras būtų tik Generalinis prokuroras ar jo pavaduotojas. Paprastai prokurorų atžvilgiu aukštesnieji prokurorai yra skyrių ar departamentų vadovai.
Aukštesnysis prokuroras turi teisę peržiūrėti ir motyvuotai panaikinti jam pavaldaus pareigūno priimtus procesinius sprendimus, tačiau negali nurodyti, kokį sprendimą priimti.
Vyriausybės kanceliarija taip pat siūlo, kad specialiesiems prokurorams galėtų būti skiriama priemoka prie atlyginimo.
Jie tirtų nusikaltimus, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybės institucijos vadovai, taip pat asmenys, turintys teisinę neliečiamybę.
Lietuvoje imunitetą turi Seimo nariai ir kandidatai jais tapti, ministrai, europarlamentarai, teisėjai. Absoliutus imunitetas suteikiamas prezidentui.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas Remigijus Merkevičius tvirtina nematantis, kaip siūlomi pakeitimai pagerintų teisėsaugos galimybes ištirti įtakingų asmenų nusikaltimus.
„Visų pirma, visi prokurorai pagal mūsų Konstituciją yra nepriklausomi ir nešališki. Kažkokių didesnių nepriklausomumo garantijų specialaus prokuroro statusas jiems nesuteiktų“, - BNS sakė Baudžiamosios justicijos katedros docentas.
Pasak jo, specialusis prokuroras neturėtų papildomų instrumentų ištirti nusikaltimą, o dirbtų su tomis pačiomis Lietuvoje veikiančiomis ikiteisminio tyrimo institucijomis.
„Jeigu mes specialųjį prokurorą padarytume kaip atskirą nepriklausomą instituciją su sau pavaldžia komanda, (...) tokiu atveju galbūt ir turėtume didesnį nepriklausomumo garantą. Bet jeigu mes iš sistemos paimame žmogų, jį pavadiname kitaip, o visą tyrimą vėl perduodame esamai sistemai, tai čia tik pavadinimo keitimas, nieko daugiau“, - teigė ekspertas.
Vyriausybės kanceliarija taip pat pasiūlė nustatyti prokurorams atskirą nuo kitų valstybės pareigūnų darbo užmokesčio tvarką, taip kaip nustatyti teisėjų atlyginimų dydžiai ir jų skaičiavimo tvarka specialiame Teisėjų atlyginimų įstatyme.
Kanceliarijos duomenimis, siūlymams įgyvendinti prireiks apie 5,5 mln. eurų.
Vyriausybės kanceliarija siūlo, kad prokurorai atsisakytų funkcijos vykdyti nuosprendžių vykdymo kontrolę, nes ji nėra būdinga jų veiklai.
Šioms iniciatyvoms dar turės pritarti Ministrų kabinetas ir Seimas.
