– Ar sumanymas visuomenės atgarsio sulaukiančias bylas perduoti tirti specialiojo prokuroro statusą turėsiantiems pareigūnams duos naudos ir padės kovoti su korupcija? – „Lietuvos rytas“ paklausė Lietuvos advokatų tarybos pirmininko profesoriaus Igno Vėgėlės.
– Konstitucija skelbia, kad prokuroras yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Siūlomomis įstatymo pataisomis norima stiprinti visuomenės pasitikėjimą šia institucija, tobulinti jos veiklą, o siekiant šių tikslų numatoma įtvirtinti korupcines veikas tiriančio prokuroro specialųjį statusą.
Generalinis prokuroras tokį statusą suteiktų pareigūnui ir patikėtų jam tirti organizuoto korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kai jomis įtariami institucijų vadovai, politikai. Vadinasi, prokuratūros sistemoje atsirastų išskirtinis pareigūnas, kuriam įtaką galėtų daryti tik generalinis prokuroras ar jo pavaduotojas.
Kyla klausimas, ar negalima sustiprinti kovos su organizuota korupcija ne suteikiant specialųjį statusą vienam prokurorui, o tas pačias teises perduodant visam prokuratūros padaliniui?
Bet, matyt, norima, kad tiriant bylas, kuriose gali būti įpainioti institucijų ar net valstybės vadovai, prokurorai nesijaustų pažeidžiami. Specialusis statusas jiems turėtų suteikti daugiau saugumo.
Tačiau įžvelgiu vieną spragą – generalinis prokuroras skirtų specialųjį prokurorą neribotam terminui ir atleisti jį galėtų taip pat savo nuožiūra, o pareigūno nepriklausomumui įtvirtinti labai svarbu apibrėžti laikotarpį, kuriam jis yra garantuotai skiriamas.
Pavyzdžiui, Aukščiausiojo teismo teisėjai skiriami 9 metams ir jie žino, kad niekas jų anksčiau atleisti negalės. JAV Aukščiausiojo teismo nariai skiriami netgi iki gyvos galvos. Tai ir garantuoja jų nepriklausomumą.
Kai specialusis prokuroras juo taps neapibrėžtam terminui, galima abejoti, ar jis jausis apsaugotas, kad nesuveiks jokia politinė įtaka ir niekas neįstengs jo nušalinti.
– Bet ar nėra pavojaus, kad specialusis prokuroras, kurio niekas negalėtų atleisti ir kontroliuoti, neims pats piktnaudžiauti savo galiomis?
– Šis pareigūnas, kaip sakiau, būtų pavaldus generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojui, kurie turėtų prisiimti atsakomybę už jo veiksmų teisėtumą. Bet iš tiesų įstatymo pataisomis akivaizdžiai yra sustiprinamos specialiojo prokuroro garantijos, o jokios nuobaudos jam nenumatomos.
Nekalbant apie piktnaudžiavimą galiomis, įsivaizduokime, kad jis neblaivus darbo metu padaro avariją. Kaip jį nubausti, jei įstatymu tai nenumatyta?
Todėl reikia ir specialiojo prokuroro atsakomybės teisinio reguliavimo.
– Specialusis prokuroras bus skiriamas iš prokuratūros darbuotojų ir dirbs su tais pačiais ikiteisminio tyrimo sistemos pareigūnais.
Gal teisūs kai kurie jūsų kolegos, sakantys, kad reikėtų ir specialiojo prokuroro institucijos – tik jam pavaldžios tyrėjų komandos?
– Abejoju, ar vertėtų kurti dar vieną instituciją, kurios vadovas būtų tarsi antrasis generalinis prokuroras. Manau, pakaktų jam suteikti nepriklausomumą garantuojantį statusą, o prokuratūros sistema turi dirbti vieningai.
Pavyzdžiui, kai dabar JAV specialusis prokuroras tiria prezidento veiklą, jis savo statusu, garantijomis ir imunitetu prilygintas generaliniam prokurorui. Panašiai gal būtų galima elgtis ir Lietuvoje, nors, žinoma, JAV teisinė sistema visiškai kitokia.
Prokurorams ir dabar suteikta pakankamai teisių. Specialusis prokuroras turėtų remtis tais pačiais tyrimo instrumentais. Suteikiant jam papildomų veiklos galių ir tyrimo galimybių netgi galima pažeisti Europos žmogaus teisių konvenciją. Jis privalo griežtai laikytis Baudžiamojo proceso kodekso ir negali daryti nieko daugiau dėl kokios nors ypatingos bylos.
– Tačiau jūsų minėtas JAV prezidento Donaldo Trumpo veiklą tiriantis specialusis prokuroras turi daugybę pagalbininkų. Ar Lietuvoje korupcijos bylos nestringa ir todėl, kad trūksta jėgų jas tirti?
– Įstatymo pataisos nesustiprina specialiojo prokuroro tyrimo galių, jis, kaip ir jo kolegos, turės remtis tais pačiais tyrėjų pajėgumais. Vis dėlto specialusis statusas, nepriklausomumo garantijos leistų jam dirbti efektyviau.
Apskritai specialiojo prokuroro institutas labiau būdingas anglosaksų teisei, o žemyninėje Europoje rečiau pasitelkiamas. Tačiau pastaruoju metu teisinės sistemos perima viena kitos gerąją praktiką, todėl gal ir Lietuvai duotų naudos kitur išbandytos ir veiksmingomis pripažintos naujovės.
