Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijų vadovai, pasirodo, yra įsitikinę, jog dauguma valstybės tarnautojų gali nenutuokti, kad imti kyšius pinigais ar natūra yra nusikaltimas, arba kad jie turi vengti interesų konflikto, taip pat nežeminti pavaldinių.
Negana to, ministrai Liana Ruokytė-Jonsson ir Aurelijus Veryga savo pavaldinius bei kolegas, regis, laiko beviltiškais bukapročiais.
Būtent šie išminties bokštai palaimino specialias taisykles, primenančias elementarią daugybos lentelę, ir išplatino jas po visą Lietuvą.
„Visokių nesąmonių, imituojančių tikrą veiklą, per šią kadenciją
jau pridaryta apsčiai. Taigi viena nauja kvailyste daugiau ar mažiau – nedidelis skirtumas“, – taip diagnozavo buvęs ilgametis Seimo etikos sargas socialdemkratas Algimantas Salamakinas.
Gyrėsi istoriniu pasiekimu
„Valstiečiai“ vis bando priminti, kad ji yra vienintelė skaidri, su korupcija realiai kovojanti politinė jėga Lietuvoje.
Matyt, siekdama tokį įspūdį sustiprinti L.Ruokytė-Jonsson iškilmingai paskelbė patvirtinusi specialų dokumentą – Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles.
„Kaip kiekviename darbe, kultūros sektoriuje dirbantiems reikia aiškių ir skaidrių darbo sąlygų.
Pirmą kartą sukurtas taisyklių rinkinys padės darbuotojui jo profesinėje veikloje, nes jis žinos jam keliamus etikos ir profesinius reikalavimus“, – trimitavo kultūros ministrė.
Ministerijos vadovės teigimu, tai apskritai istorinis dokumentas. Mat esą pirmą kartą taip aiškiai išdėstytos ne tik su darbu ar viešu elgesiu susijusios rekomendacijos, bet ir suformuluota, kas yra dovana, pateikti viešųjų ir privačių interesų derinimo apibrėžimai, taikomi kultūros darbuotojams.
Primena daugybos lentelę
Tačiau tie, kurie įkvėpti L.Ruokytės-Jonsson pranešimo savo susižavėjusį žvilgsnį nukreips į ministerijos interneto svetainėje paskelbto dokumento tekstą, turėtų gerokai suglumti.
Jiems mažų mažiausiai turėtų kilti tokių klausimų: ar čia kaip istoriniai atradimai dėstomi dalykai nėra savaime suprantami, ar jie nėra surašyti kituose dokumentuose, kuriuos kiekvienas valdininkas turi žinoti kaip daugybos lentelę?
Pavyzdžiui, bendrųjų nuostatų skirsnyje išvardyta, kas yra privatūs, o kas viešieji interesai, kas yra asmeninis suinteresuotumas ir net kas tokie yra kultūros įstaigų darbuotojai.
Čia net specialiai išaiškinama, jog „Taisyklių pažeidimas – kultūros įstaigos darbuotojo nusižengimas Taisyklėse nustatytiems reikalavimams“.
Akį traukia ir „artimų asmenų“ apibrėžimas. Tai – ne tik sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, bet ir sugyventiniai, partneriai, „kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“.
Beje, Civiliniame kodekse yra minimas partnerystės institutas, reglamentuojantis tik turtinius santykius tais atvejais, kai dėl jų jau kyla ginčų teisme.
Bet atskiro šį institutą apibrėžiančio įstatymo nėra jau daugelį metų – Seimas niekaip nesiryžta jo priimti dėl radikaliųjų politikų baimės, jog tai sukels pavojų tradicinei šeimai.
Atrandama daug amerikų
Tačiau bene linksmiausia dokumento dalis – skyriai, kuriuose apibrėžiami „profesinės veiklos ir elgesio reikalavimai“ bei „elgesys bendraujant su bendradarbiais“.
Čia įsakmiai nurodyta, jog kultūros įstaigų darbuotojai darbo metu negali gerti alkoholio – išskyrus tuos atvejus, kai išgerti reikalauja protokolas ar liepia darbdavys. Taip pat, pasirodo, draudžiama vartoti narkotikus ir psichotropines medžiagas.
Konfliktinėse situacijose kultūros darbuotojas turi elgtis objektyviai, negadinti ir nešvaistyti įstaigos turto, įsigilinti į svarstomų klausimų esmę, sąžiningai atlikti savo pareigas, nemeluoti, nevartoti įžeidžiamųjų žodžių ar gestų.
Taip pat kultūros įstaigos darbuotojas nuo šiol negali savo bendradarbių ar kitų žmonių diskriminuoti dėl lyties, rasės ar tikėjimo, nepažeisti jų teisių, neįžeidinėti ir nežeminti.
Ir, žinoma, Kultūros ministerijai pavaldūs darbuotojai negali užsiimti korupcija, sukčiavimu.
Dokumento, kuris mirgėte mirga tokiomis naujai atrandamomis amerikomis, pabaigoje grėsmingai pranešama, jog dėl šiurkščių ar pakartotinių šių taisyklių pažeidimų tiesioginis viršininkas gali pradėti tyrimą ir nubausti.
Išplatino labai plačiai
Panašias skaidrumo, etikos ir korupcijos prevencijos aukštumas kiek anksčiau šturmavo kito „valstiečio“ A.Verygos vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija.
Tiesa, pastarasis raštas turi patrauklesnį literatūrinį pavadinimą „Dovana ar kyšis?“, o jame daugiausia kalbama, kokias dovanas gali priimti valstybės tarnautojas, o kokių – ne, taip pat ką reikia laikyti kyšiu.
Dokumentas, kurį savo parašu palaimino sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, buvo išplatintas ne vien medikams, bet ir visoms valstybės institucijoms, net savivaldybėms.
Šiame kūrinyje iš pradžių išvardijami visi įvairiuose teisės aktuose seniai esantys apibrėžimai, kas yra kyšininkavimas, prekyba poveikiu, piktnaudžiavimas, papirkimas, taip pat perspėjama, kokia atsakomybė už tai gresia.
Pasitelkė net lentelę
Įdomiausiai atrodo dokumento vieta, kurioje jo autoriai nusprendė itin vaizdžiai lentelėje išdėstyti, kokios yra leidžiamos ir deklaruotinos dovanos, o kokios – ne.
Čia, kaip ir Kultūros ministerijos taisyklėse, paminimi sugyventiniai bei partneriai, iš kurių galima imti dovanas švenčių, gimtadienio proga ne darbo metu.
Užtat nelegalių dovanų, kurias nuo šiol aiškiai uždraudžiama imti valstybės tarnautojams, sąrašas įspūdingas: „pinigai, šokoladas, tortai, šakočiai, alkoholiniai gėrimai, nuolaidos, nuolaidų kuponai, lengvatos įsigyjant paslaugas ar turtą, bilietai į renginius, paveikslai, vertybiniai popieriai, nekilnojamasis turtas, ginklai, narkotikai, seksualinės paslaugos, kt.“.
Medikai ir visi valstybės tarnautojai turėtų sunerimti ar net prašyti specialaus A.Verygos išaiškinimo, ką slepia tas „kt.“, kuriuo baigiamas sąrašas.
Jei negalima imti šakočių, gal galima atsidėkoti vadinamaisiais skruzdėlynais ar šimtalapiais? O gal bus draudžiama imti kumpius, skilandžius, rūkytus ungurius?
„Jeigu šitaip, tai nafig“, – lieka tik atsidusti valdininkui prisiminus sparnuota fraze tapusį buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko posakį
Atsisakyti būtina mandagiai
Tačiau tikroji vyšnaitė ant šio Sveikatos apsaugos ministerijos išminčių iškepto torto yra paskutinė dokumento frazė: „Kaip mandagiai atsisakyti dovanos-kyšio? „Atsiprašau, bet Jūsų siūlomos dovanos priimti negaliu, nes tokie veiksmai yra neleistini ir neteisėti ir prieštarauja mano įsitikinimams.“
Pasirodo, štai ką privalo išlementi kiekvienas doras valstybės tarnautojas, jei jam už kokią nors paslaugėlę pasiūloma narkotikų ar pasimylėti.
Iš pirmų lūpų
Algimantas Salamakinas
Buvęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas
„Kaip kitaip vertinti tokią beletristiką, jei ne kaip kvailystę ar pasityčiojimą ne tik iš žmonių, bet ir apskritai iš visų įstatymų ir reikalavimų?
Juk viskas senų seniausiai surašyta ir reglamentuota – ne tik pagal įstatymo raidę, bet ir pagal elementarius sveiko proto ir nuovokos reikalavimus.
Be to, šiuos elementarius dalykus kiekvienas, kuris dirba valstybės tarnyboje, privalo žinoti atmintinai. Tokias instrukcijas galbūt galima būtų rašinėti kokiems pirmokams ar antrokams, bet ne suaugusiems žmonėms.
Vienintelis galimas motyvas, kuris ateina man į galvą bandant spėti, kaip tokie dokumentai atsirado, – šios valdančiosios partijos noras parodyti, kad ji kažką veikia, yra labai dora ir skaidresnė už visas kitas kartu sudėjus.“
