Mūsų pareigūnai iškart sukilo ant kojų, įtariamąjį E.Rimašauską sučiupo, o paskui Vilniaus apygardos teismas vos ne žaibo greičiu nusprendė perduoti jį amerikiečiams.
Būtų graži tarpvalstybinio bendradarbiavimo istorija, jei ne kita jos pusė. Ta, kuri apie tūkstančius sujauktų protų ir sukiršintų žmonių, subliūškusį pedofilijos skandalą ir net žmogžudysčių šleifą.
Taip, taip, apie N.Venckienę, kuri daugiau nei prieš ketverius metus kone iš Seimo posėdžių salės išdūmė į Čikagą. Apie tą pačią, kurią teismas leido suimti, nes jos nusikalstamoje veikoje yra net 39 epizodai – nuo mažametės tvirkinimo iki teismo sprendimų nevykdymo.
Galėjo juk mūsų prokurorai ar kiti pareigūnai pasiūlyti Amerikai mainus: mes jums – E.Rimašauską, jūs mums – garsiąją bėglę. Juk ir adresas jos esą žinomas, ir ekstradicijos prašymas išsiųstas ir amerikiečių pripažintas esąs tvarkingas. Jokių kliūčių parskraidinti.
Tai kodėl mainai neįvyko? Yra kelios versijos. Pirmoji – JAV nesileido į kalbas. Sunkiai tikėtina – mat šimtų milijonų galimas vagis jiems kur kas svarbesnis nei buvusi teisėja iš Lietuvos.
Antroji – niekam nešovė į galvą siūlyti tokių mainų. Tik kas per avigalviai tuomet vadovauja mūsų institucijoms?
Trečioji – bene įtikimiausia.
Matyt, kai kam Lietuvoje bus daug ramiau, jeigu garsioji bėglė leis dienas slaugydama Čikagos senelius, kol pati pasens ir sueis senaties terminas.
Juk sugrįžusi per apklausas ji gali papasakoti įvairių istorijų. O tos istorijos gali būti labai jau nemalonios kai kuriems politikams ir gal net pačiai šalies valdovei, kurie garsiojo netikros pedofilijos skandalo metu labai aktyviai palaikė buvusią teisėją.
