Dėl keistos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų fantazijos bankroto administratorius Vytautas Mockus buvo apkaltintas kyšio ėmimu ir beveik ketverius metus turėjo trinti teisiamųjų suolą.
Tik visai neseniai Apeliacinis teismas, konstatavęs, kad reikalavimas atsiskaityti su kreditoriais nėra kyšio reikalavimas, jį visiškai išteisino.
Auką rado internete
Ši istorija prasidėjo dar 2013 metų pradžioje, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos agentas Rimas Sinius nusprendė, kad bankroto administratorius V.Mockus gali būti kyšininkas.
Nors jokių duomenų, kad šis bankroto procedūras atliekančios bendrovės „Skolvalda“ vadovas užsiimtų neteisėta veikla, nebuvo, STT pareigūnui atrodė kitaip.
Jis internete surado įmonių, kurias tuo metu administravo V.Mockus, sąrašą ir iš jų pasirinko vieną – „TMS Baltija“.
Šios bankrutuojančios įmonės vadovas Arūnas Burba buvo pakviestas pokalbio, per kurį ir buvo sugalvotas planas, kaip demaskuoti bankroto administratorių.
STT agentas įkalbėjo A.Burbą nusipirkti diktofoną ir nuėjus pas V.Mockų įrašyti pokalbio.
Nors tokie veiksmai buvo neteisėti, A.Burba sutiko tai atlikti.
Patikėjo provokatoriumi
Tačiau pokalbis nevyko taip, kaip tikėtasi. Nors A.Burba ir visaip stengėsi kalbą pakreipti taip, jog atrodytų, kad iš jo reikalaujama kyšio, V.Mockus atsakinėjo taip, kaip ir turi kalbėti bankroto administratorius.
Jis apskaičiavo ir ant lapo užrašė, kad A.Burbos kreditoriniai įsipareigojimai yra apie 40 tūkstančių litų, ir siūlė kuo greičiau juos padengti.
Tik tuomet bankroto procedūros vyktų sklandžiai ir greitai.
Šį garso įrašą A.Burba perdavė R.Siniui. Papildomai dar paaiškino, kad bankroto administratorius ant lapelio, kurį vėliau suplėšė, užrašė skaičių 50 000, todėl jis esą supratęs, kad prašoma 50 tūkstančių litų kyšio.
To užteko, kad V.Mockaus atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o teisėjas patvirtintų nusikalstamos veiklos imitavimo modelį. Pagal jį A.Burba toliau, tik jau teisėtai, galėjo daryti pokalbių garso ir vaizdo įrašus.
Po operacijos – reklama
Tačiau šie abiejų vyriškių pokalbiai labiau priminė A.Burbos monologą. Į aiškiai provokacines frazes V.Mockus arba visai neatsakydavo, arba kalbėjo tiktai apie bankroto bylos reikalus.
2013 vasario 28 dieną bendrovėje „Skolvalda“ įvyko paskutinis sankcionuotas abiejų vyriškių susitikimas.
Jo metu A.Burba bankroto administratoriaus kabinete slapta paliko 25 tūkstančius litų ir skubiai išėjo iš patalpų.
Netrukus po to į vidų įsiveržė STT pareigūnai.
Pinigų, kuriuos A.Burba buvo slapta palikęs, V.Mockus net nebuvo palietęs.
Bankroto administratoriaus sulaikymo operacija buvo plačiai išreklamuota, STT gyrėsi demaskavusi stambų kyšininką.
Atidėliojo nuosprendį
Jau bylą pradėjus nagrinėti Vilniaus apygardos teisme paaiškėjo daug pažeidimų, kuriuos padarė ikiteisminį tyrimą atlikę STT pareigūnai.
V.Mockų ginantis advokatas Girius Ivoška teisme paprašė, kad STT agentas R.Sinius paaiškintų, kokios turėjo operatyvinės informacijos apie nusikalstamą V.Mockaus veiklą.
Iš pradžių pareigūnas visaip muistėsi, tačiau vėliau paaiškino, jog panašiai, kaip iš A.Burbos, anksčiau buvo reikalaujama kyšio iš vienos bankrutuojančios Kauno bendrovės direktoriaus.
Tačiau į posėdį pakviestas šis direktorius tokias kalbas paneigė. Jis teigė, jog V.Mockus reikalavo, kad būtų atsiskaitoma su kreditoriais, tačiau apie jokį kyšį kalbos nebuvo.
Nuosprendžio skelbimą bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė atidėliojo tris kartus. Paprastai taip nutinka, kai teisėjai suabejoja, kokį sprendimą priimti, arba yra įtikinami keisti poziciją.
Galiausiai teisėja paskelbė, kad V.Mockus yra kaltas, ir jį nuteisė trejų metų laisvės atėmimu. Be kitų įrodymų, buvo remtasi ir neteisėtai padarytu ir savaip interpretuotu pirmuoju garso įrašu.
Kolegija įrodymų neaptiko
Tačiau šį sprendimą į miltus sumalė Apeliacinis teismas.
Aukštesnis teismas ne tik pripažino, kad pirmasis garso įrašas padarytas neteisėtai, bet ir konstatavo, jog iš kitų pokalbių negalima spręsti, kad buvo įvykdytas nusikaltimas.
„Išanalizavus faktinius duomenis matyti, jog pokalbių, vykusių tarp V.Mockaus ir A.Burbos, išklotinėse ar pačiuose garso įrašuose nėra užfiksuota V.Mockaus žodžių, pareiškimų ar posakių, kuriuos būtų galima vertinti kaip reikalavimą, provokavimą duoti kyšį ar susitarimą priimti kyšį“, – teigiama nuosprendyje.
Teismo nuomone, net nelogiška buvo reikalauti 50 tūkstančių litų kyšio, kai padengus 43 tūkstančių litų kreditorinius reikalavimus bankroto byla būtų buvusi ir taip baigta.
Liudytojas apsimelavo
Paaiškėjo, kad duodamas parodymus apie perduotus žymėtus pinigus A.Burba taip pat kalbėjo netiesą.
Liudydamas teisme jis teigė, kad V.Mockus sutiko priimti atneštą kyšį ir parodė, jog atneštus pinigus reikia padėti į segtuvą.
„Bet peržiūrėtame vaizdo įraše nei A.Burbos nurodytų V.Mockaus atliktų veiksmų, nei pasakytų žodžių neužfiksuota.
Neužfiksuotas ir V.Mockaus judesys, kurį būtų galima suprasti kaip parodymą padėti pinigus po segtuvu ar į segtuvą“, – teigiama sprendime.
Žemina visą instituciją
Išteisintas V.Mockus kol kas nežino, ar bandys išsireikalauti žalos atlyginimą. Beveik ketverius metus, kol vyko procesas, jis buvo nušalintas nuo bankroto administratoriaus pareigų ir negalėjo dirbti.
„Dėl šios bylos jaučiu didelį nusivylimą. Tokiais atvejais susidaro įspūdis, kad STT užsiima savotiška savireklama – skambiai praneša apie sulaikytus kyšininkus, tačiau pamiršta informuoti, jog byla subliūško. Juk niekas neseka, kaip procesas pasibaigs“, – sakė advokatas G.Ivoška.
Nors Apeliacinis teismas ir išteisino V.Mockų, nieko nepasakė dėl advokato G.Ivoškos pateikto prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą STT agentui R.Siniui už piktnaudžiavimą tarnyba, o A.Burbai – už melagingų parodymų davimą.
„Dar nežinau, ar sieksime šių žmonių atsakomybės, tačiau tikrai negalima dirbti taip, kaip tirdami šią bylą dirbo kai kurie STT pareigūnai. Tai tikras neprofesionalumo, karjerizmo ir piktnaudžiavimo tarnyba pavyzdys, kuriuo menkinama STT reputacija“, – sakė G.Ivoška.
