S.Prokopovič tėvas nusprendė nesikreipti į teismą dėl Lietuvos institucijų veiksmų, nes priverstas sukti galvą dėl dukters išlaikymo Škotijoje. Edinburgo universitete už mokslą mokėti nereikės, bet pragyvenimas ten kainuos maždaug 900 eurų per mėnesį.
„Man liūdna, kad viskas taip baigėsi. Norėčiau, kad valstybėje viskas būtų logiška, bet realybė kitokia“, – kalbėjo devyniolikmetė vilnietė.
Pavadino apmaudžia klaida
Simona – vienintelė protestavusi šalies abiturientė, kai jos stojimo balas buvo sumažintas jau priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas metu.
Apie tai merginai nebuvo pranešta ir ji neturėjo galimybės stoti į kitą studijų programą.
Švietimo ir mokslo ministerija tai pavadino apmaudžia klaida, už kurią atsakinga Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).
Bet LAMA BPO vadovas Pranas Žiliukas teigė, kad kalta ministerija, nes jau stojimo metu pasikeitė taisyklės, pagal kurias apskaičiuojami stojimo į aukštąsias mokyklas balai. Jiems tekę skubiai keisti kompiuterio programas, ir vienas programuotojas suklydo.
Darbuotojas buvo atleistas, kitam pareikštas papeikimas.
Portalui lrytas.lt paviešinus šią istoriją kilo nemažas triukšmas. Skandalo purslai aptaškė ir pačią Simoną – esą ji irgi kalta, kad nelaikė istorijos egzamino ir atestate neturėjo šios disciplinos pažymio.
„Abiturientė norėjo įstoti ten, kur neturėjo jokių galimybių įstoti. Taigi asmuo teisėtai nepakviestas į programą“, – aiškino P.Žiliukas.
Vis dėlto S.Prokopovič buvo pakviesta studijuoti fizikos Vilniaus universitete, bet kvietimu nepasinaudojo, nes su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nebenorėjo turėti nieko bendra.
Sunku užmiršti pažeminimą
Abiturientės tėvas Romualdas Prokopovičius nutarė nesikreipti į teismą.
Jį konsultavę teisininkai teigė, kad ką nors laimėti būtų įmanoma, jei į teismą kreiptųsi daugiau nukentėjusiųjų nuo balų perskaičiavimo.
„Aš pats esu matematikas, bet iki šiol nesuprantu, kaip gali kompiuteris taip apsirikti. Juk duomenys į kompiuterį neįvedami rankiniu būdu, juos perduoda mokyklos.
Kodėl iš tūkstančių ir dešimčių tūkstančių žmonių atsirado tiktai vienas, kuris nukentėjo?“ – kalbėjo R.Prokopovičius.
Tačiau vilnietis iki šiol negali užmiršti pažeminimo, kai paskambinus LAMA BPO konsultančių telefonu niekas nenorėjo su juo kalbėtis: „Negi šiais laikais neįmanoma gauti atsakymo tarnyboje, kurios darbas yra atsakyti į stojančiųjų klausimus?“
Buvo ieškoma iešmininko
Kai prieš kelias dienas „Lietuvos rytas“ kalbėjo su P.Žiliuku, jis teigė jaučiantis spaudimą vis dėlto priimti S.Prokopovič į japonologiją. Bet tai, jo manymu, būtų neteisinga kitų abiturientų atžvilgiu.
„Mes turime savo nemalonumų, bet tai jau kita istorija – pas mus įvyko tam tikrų pokyčių“, – paslaptingai kalbėjo LAMA BPO vadovas.
– Jūsų įstaiga privalo teisingai surikiuoti abiturientus, pasirinkusius Lietuvos aukštąsias mokyklas, bet šiemet to nepadarė. Kaip tai atsitiko? – paklausėme P.Žiliuko.
– Mes ir surikiavome teisingai. O tai, kad mergina matė kitokį balą iki surikiavimo, – mūsų vidinės komunikacijos problemos.
Stojimo į aukštąsias mokyklas organizatoriai buvo pasirengę skaičiuoti abiturientų vertinimus pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą teisės akto projektą.
Niekas neabejojo, kad šis projektas virs teisės aktu.
Tačiau birželio 2-ąją, jau prasidėjus priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, netikėtai buvo patvirtintas kitoks teisės aktas.
Jis įsigaliojo tik birželio 8-ąją ir LAMA BPO puolė keisti savo kompiuterinių programų.
Bet vienas programuotojas laiku nepakeitė vertinimo, jo klaida buvo pastebėta jau tik tikrinant vertinimus, po liepos 16-osios (pagal projektą S.Prokopovič balas buvo 5,48, o pagal vėliau priimtą teisės aktą – 4,22. – Red.).
– Švietimo ir mokslo ministerija šią istoriją pavadino LAMA BPO klaida. Ar jūs su tuo nesutinkate?
– Tiesiogiai nesutikčiau, nes pirmoji klaida yra ministerijos.
Ji tik birželio pradžioje priėmė teisės aktą, o prieš tai mums davė teisės akto projektą, pagal kurį pradėjome pasirengimo darbus.
– Ar ministerijos atstovai meluoja teigdami, kad taisyklės nesikeitė jau dveji metai?
– Yra toks paradoksas. Per šį pusmetį buvo sumanyta pakoreguoti esamas taisykles, parengtas projektas.
O vėliau to sumanymo buvo atsisakyta ir sugrįžta prie pirminio varianto. Taigi formaliai jie teisūs.
Teisyno keitimas ne laiku yra baisus reiškinys.
Po to atsiranda kas nors kaltas – iešmininkas.
Kolegė S.Prokopovič iš tikrųjų yra puiki mokinė, ji šimtuku išlaikė matematiką, 93 balus gavo iš fizikos, 88 – iš užsienio kalbos, 78 – iš lietuvių kalbos egzamino.
Bet stojant į japonologiją skaičiuojami istorijos ir geografijos pažymiai. Istorijos ji iš viso nesimokė, o iš geografijos turėjo tik mokyklinį pažymį.
Noriu pabrėžti, kad S.Prokopovič buvo pakviesta studijuoti fizikos su aukštu balu – 9,3. Fizikos ji atsisakė ir nepasirašė sutarties.
Be to, kur ji matė balą, kurio jai būtų užtekę su jos pažymiais? Į japonologiją – valstybės finansuojamą vietą – šiais metais buvo 5,82 balo. Jeigu ji matė mažesnį, pasakykite, kur?
– Tinklalapyje, kur patariama, kur studijuoti.
– Tos skaičiuoklės neoficialios, mes už tai neatsakome.
Tai komercinė struktūra, kuri iš to, matyt, nemažai uždirba. Su mūsų asociacija tai neturi nieko bendra.
– Pasklido įtarimų, kad tos vietos mokytis japonų kalbos Vilniaus universitete prireikė kažkokių įtakingų tėvų vaikui. Ar būtų galima susipažinti su priimtųjų į japonologiją sąrašu ir tuos įtarimus išsklaidyti?
– Kreipkitės į Vilniaus universitetą ir bendraukite su jų teisininkais. Mes asmens duomenų niekam nedalijame.
– Jei pagal valgiaraštį užsisakote patiekalus, o sąskaitoje nurodytos kitokios kainos, ar jus tenkintų aiškinimas, kad vyko programavimo darbai, nes pasikeitė valgiaraščio „projektas“?
– Be abejo, nenormalu teisės aktus keisti priėmimo metu. Kas gali ginčytis.
Galbūt reikėtų suprasti ir ministeriją. Politinė valdžia keičiasi kas ketveri metai. Pirmaisiais metais būna sumaištis.
Studijos svetur – iš bėdos
– Ką galite pasakyti apie šią istoriją? – paklausėme S.Prokopovič.
– Gerai, kad turėjau alternatyvą – įstojau į Edinburgo universitetą. Po tokios istorijos tikrai nenorėčiau Lietuvoje studijuoti.
Taip ir nesupratau, kodėl taip ilgai vyko tas kompiuterių perprogramavimas.
Jei pakeitė teisės aktus birželio 2 dieną, kodėl iki liepos antrosios pusės dar skaičiavo neteisingai?
– Kodėl, jūsų manymu, tylėjo kiti abiturientai, juk balai buvo pakeisti maždaug dešimčiai?
– Man keista, kodėl tik aš viena protestavau, o kiti nuolankiai sutiko, kad viskas gerai.
Negi jiems tai buvo nesvarbu?
– Jei būtumėte įstojusi į Vilniaus universitetą, ar vis tiek būtumėte važiavusi studijuoti į Edinburgą?
– Edinburgo universitete už mokslą mokėti nereikės, bet stipendijos negausiu. Kambario nuoma ir pragyvenimas ten kainuos 900 eurų per mėnesį. Mane rems tėvai.
Universiteto administracija pranešė, kad galėsiu pretenduoti į kai kurias stipendijas jau prasidėjus mokslo metams.
Todėl jei būčiau įstojusi į japonologiją, greičiausiai būčiau likusi studijuoti Vilniuje.
– Ar grįšite į Lietuvą baigusi mokslus?
– Tai labai atsakingas sprendimas, kurį reikia gerai apsvarstyti.
