Ko reikia, kad pirmokai į mokyklą žengtų be nerimo

Daugeliui pirmokų rugsėjis kupinas nerimo ir naujų patirčių. Kiekvienas iš jų į mokyklą ateina su skirtingu žinių bei pasiruošimo lygiu. Padėti vaikams sklandžiai pergyventi šį adaptacijos visiškai naujoje aplinkoje laikotarpį yra vienas iš pagrindinių mokytojų ir tėvų uždavinių. Specialistai atkreipia dėmesį, jog jį palengvinti gali mokinių gebėjimus atitinkančios užduotys bei jose naudojami sužaidybinimo elementai.

 123rf nuotr.
 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2017-09-04 14:21, atnaujinta 2017-09-04 14:25

Mokytojai pastebi, kad per sunkios arba per lengvos užduotys mažina motyvaciją mokytis, todėl suprastėja ir mokinių rezultatai. Būtent diferencijuotos užduotys leidžia prisitaikyti prie kiekvieno vaiko turimų žinių, gebėjimų bei patirties, padeda jiems patirti mokymosi džiaugsmą.

„Jeigu visos užduotys būtų vienodos, gabus vaikas jas lengvai išspręstų be jokių sunkumų, o silpnesnis vaikas pradėtų pykti, atsisakytų jas atlikti. Individualizuotas mokymas silpnesniems vaikams suteikia šansą gauti jiems tinkamas užduotis, kurias įveikę jie patiria džiaugsmą ir yra motyvuojami dirbti toliau“, - teigia VšĮ „VIMS – International Meridian School“ vyresnioji pradinių klasių mokytoja Daiva Mieliauskienė.

Iš darželio atėję vaikai vis dar yra pratę prie gausiai vizualizuotų užduočių, žaidimo elementų. Pradinio ugdymo bendrojoje programoje taip pat pabrėžiama, jog remiantis žaidybinimo principais vykdomas mokymosi procesas yra efektyvesnis, padedantis vaikams lengviau įsisavinti žinias. Iliustracijos bei schemos padeda jiems suprantamiau pateikti tam tikrą informaciją, ypač tą, kurią reikia įsivaizduoti.

„Modernios skaitmeninės priemonės, paremtos sužaidybinimo metodais, suteikia daugiau laisvės ir įvairesnių informacijos perdavimo mokiniams galimybių. Labai svarbu pirmokus sudominti užduotimis, kurias atlikdami jie nepervargtų, patirtų mokymosi džiaugsmą,“ – pastebi pedagogė.

Į sužaidybinimo naudą pirmokų mokymosi procesui dėmesį atkreipia ir „E. mokykla“ ugdymo turinio grupės vadovė, viena iš Elektroninės mokymosi aplinkos (EMA) kūrėjų Jūratė Mikulevičiūtė.

„EMA užduotyse nemažai sužaidybinimo elementų, kurie padeda sudominti pirmokus. Tokiu būdu jie greičiau įsisavina pateikiamą medžiagą,ilgiau išlaiko dėmesį.. Šiuolaikiniai vaikai yra įpratę didžiają informacijos dalį gauti vaizdine forma.

Taip jie įsimena, formuoja sąsajas bei asociacijas. Žaidybiniai elementai, gausus užduočių vizualizavimas, gyvenimiški užduočių kontekstai, pats elektroninis formatas bei galimybė stebėti savo progresą įtraukia į mokymosi procesą ir skatina siekti geresnių rezultatų“, - teigia ji.

EMA pratybose pirmokai susitinka su personažais, padedančiais jiems mokytis konkrečių dalykų. Jie ne tik pagyvina užduotis, suteikia joms intrigos, bet ir tuo pačiu mažina nerimą ir baimes, kurios gali iškilti susidūrus su sunkumais. Užduotys taip pat yra diferencijuojamos, įvairių pasiekimų lygio mokiniams suteikiama galimybė dirbti individualiai, kartu su personažais stebėti savo asmeninį progresą.

„Pirmoje klasėje mokytojams sudėtinga greitai pažinti kiekvieną mokinį. Diagnostiniai testai padeda geriau suprasti, kokie vaikai mokosi klasėje ir, atsižvelgiant į tai,parinkti kiekvienam tinkamiausias užduoti“, - teigia J. Mikulevičiūtė.

TAMO grupei priklausanti elektroninių mokymo priemonių kūrėja „E. mokykla“ mokykloms dirbti su EMA pirmą kartą pasiūlė dar 2014 metais. Šiuo metu Lietuvoje jau yra suteikta apie 63 tūkst. EMA naudojimo licenzijų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.