Palangoje, šalia kopų esančiame valstybinės reikšmės miške, daugiau nei dešimt metų šeimininkauja privatūs savininkai ir jau pardavinėja prie jūros baigiamus statyti du daugiabučius kotedžus.
Centrinės Palangos šiauriniame pakraštyje, Kunigiškėse, visa teritorija nuo Užkanavės gatvės į jūros pusę dar prieš 40 metų buvo apsodinta pušynais, o šis pajūrio ruožas buvo įtrauktas į pajūrio miškų schemą.
Sovietmečiu ši kurorto dalis buvo stropiai saugoma nuo statybų. Priekopėje buvo išlikusios tik tarpukario laikų senosios žvejų trobos ir žvejų įmonei priklausę pastatai.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę miško plotai stebuklingai ėmė siaurėti, o senieji statiniai po rekonstrukcijos pavirto poilsio namų ir privačių kotedžų kompleksais.
Todėl kai Užkanavės gatvėje beveik 76 arų sklypas su į jį patekusiu plačiu valstybinio miško ruožu kaip buvusi nuosavybė buvo sugrąžinta Kerstai Kirilovai, tai niekam pernelyg nekrito į akis.
Išskyrus šio sklypo kaimynystėje nuo 1968 metų gyvenančiam Donatui Ramanauskui. Juo labiau kad netrukus šį sklypą nupirkus kauniečiams miško dalis ėmė sparčiai retėti.
Miško negalėjo grąžinti
D.Ramanauskas neabejoja, kad pirkėjai iš Kauno šį sklypą buvo nusižiūrėję dar prieš jį sugrąžinant paveldėtojams: „Sklypo tokioje vietoje, ir dar su mišku, eiliniai žmonės taip paprastai neatgauna.
Nebent jei žemės sugrąžinimo reikalus ima tvarkyti įtakingi būsimi pirkėjai.“
Nuosavybę į žemę šioje vietoje leido atkurti 2004 metų gruodžio 22-ąją Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus Rolando Rumšo pasirašytas įsakymas.
Juo Palangos savivaldybės, kurios meras tuomet buvo Pranas Žeimys, buvo patvirtintas nuosavybei grąžinti skirtas laisvos neužstatytos žemės planas.
Šio plano pagrindu, pagal tuomečio apskrities Žemėtvarkos tarnybos Palangos skyriaus vedėjo Armino Stonkaus parengtą įsakymą, 2005 metų kovo 15 dieną Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė K.Kirilovai atkūrė nuosavybės teises į 75,75 aro žemės sklypą natūra.
Taip atsitikti negalėjo, nes dar 2004 metų lapkričio 3 dienos Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta Palangos valstybinės reikšmės miškų schema, pagal kurią 38 arai iš palangiškei sugrąžinto žemės sklypo buvo priskirti prie miškų.
Pagal įstatymus valstybinės reikšmės miškai išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir negali būti privatizuojami.
Apie tai turėjo būti žinoma ir neužstatytos žemės planą tvirtinusiai Palangos savivaldybei, ir nuosavybės teises atkūrusiai Klaipėdos apskrities viršininkei.
Dokumentuose miško nebeliko
Akis badantys įstatymo pažeidimai nesutrukdė nuosavybės teises atsikūrusiems savininkams 2006 metų sausio pabaigoje sklypą parduoti Kauno bendrovei „Pilnatvė“, kuri po dvejų metų virto tų pačių akcininkų valdoma bendrove „Gersta“.
Beje, miško privatizavimui pradžią davęs savivaldybės administracijos vadovas R.Rumšas jau 2006 metų vasaros pabaigoje tarnavo sklypą nupirkusiai bendrovei – jos direktoriaus Algirdo Stankevičiaus įgaliotas pasirašinėjo su teritorijos planavimu susijusius raštus.
2007 metų pradžioje parengtas šios teritorijos detalusis planas iš palangiškės nusipirktą žemės sklypą suskaidė į du 23,5 ir 52 arų sklypus.
Suformuoti žemės sklypai buvo priskirti prie rekreacinių teritorijų, tokį žemės naudojimo būdą užfiksuojant ir Nekilnojamojo turto registre.
Apie čia esantį valstybinį mišką sklypų dokumentuose – nė žodžio.
Kurorto savivaldybėje patvirtintas planas abiejuose sklypuose numatė net šešių dviejų aukštų su mansarda poilsio namų statybą.
Guldė pušis ir mokėjo baudas
Vieno didelio pastato vieta buvo numatyta vidury valstybinio miško.
Todėl nenuostabu, kad dar atliekant teritorijos planavimą šioje vietoje pamažu ėmė virsti medžiai. Kelmai buvo slepiami samanomis, o vėliau išraunami traktoriumi.
Už neteisėtą medžių kirtimą 2006 metų rugsėjį ir 2007 metų vasarį „Pilnatvės“ direktoriui A.Stankevičiui buvo skirtos dvi 1500 ir 750 litų (apie 435 ir 217 eurų) administracinės baudos.
Už iškirstus medžius ir gamtai padarytą žalą verslininkui buvo pateiktas bendras 38,7 tūkst. litų (apie 11,2 tūkst. eurų) ieškinys.
Tačiau buvęs vientisas pušynas taip ir liko su namui statyti paruošta laukyme.
Susigrąžino už kompensaciją
Tuo metu akis prasikrapštė ir dalį pajūrio miško praradusi valstybė.
Gindama viešąjį interesą 2007 metais Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti neteisėtus valstybės institucijų sprendimus, kuriais į privačias rankas atiteko valstybinės reikšmės miškas.
Be to, prokurorai paprašė teismo taikyti restituciją ir 37 arus miško sugrąžinti valstybei.
Beveik 10 metų po visų lygių šalies teismus ratus sukusi civilinė byla pagaliau buvo baigta 2015 metų kovą.
Apeliacinis teismas nusprendė 52,19 aro sklype esantį mišką sugrąžinti valstybei, buvusiai savininkei – bendrovei „Gersta“ – priteisiant 250,5 tūkst. eurų kompensaciją.
Kaltieji bausmės išvengė
Niekuo baigėsi ir valstybės pastangos nubausti mišką į privačias rankas atidavusius valstybės tarnautojus.
Nors Klaipėdos apygardos prokuratūros civilinis ieškinys jau buvo teisme, ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto nuosavybės atkūrimo aplinkybių buvo pradėtas tik 2007 metų liepą.
Ir tai pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos gautą D.Ramanausko pareiškimą.
Po beveik trejus metus užtrukusio tyrimo ta pati Klaipėdos apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė sulaukus senaties termino.
Nors nuo įsiteisėjusios Apeliacinio teismo nutarties praėjo daugiau nei pustrečių metų, sklypo savininkai – „Gerstos“ akcininkas Remigijus Pakalniškis su žmona Irena – iki šiol tebėra žemės sklypo su valstybiniu mišku bendraturčiai.
Tiesa, Nacionalinė žemės tarnyba pernai atsidalino valstybei grąžinto miško dalį, tačiau privatiems asmenims ir valstybei bendrai priklausantis sklypas tebėra priskirtas prie rekreacinių teritorijų, o sklype esantis valstybinis miškas vis dar aptvertas tvora.
Prašo naikinti leidimą
Tas atsidalijimas pakišo koją ir verslininkų planams. Paaiškėjo, kad čia pastatytas daugiabutis namas yra pernelyg arti miško ribos, o tam būtinas bendraturčio – valstybės – sutikimas.
Be to, įrenginėjama automobilių stovėjimo aikštelė atsidūrė per arti nuo vakarinėje sklypo pusėje esančio D.Ramanausko namo langų.
Šiuos pažeidimus užfiksavusi Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ruošiasi kreiptis į teismą dėl Palangos savivaldybės išduoto statybos leidimo panaikinimo.
Su Pakalniškiais inspekcija bylinėjasi ir dėl neišardytos tvoros, juosiančios mišką.
