„Gal telefono vyrai neturi? Ar mobiliojo ryšio problemos? Ar gal čia vis dar rugsėjo 1-oji tęsiasi, kai kas į studijas vėluoja?“ – vakar kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ ironizavo V.Andriukaitis, išgyvenantis dėl vis aršesnio vidaus karo partijoje.
Pagaliau pradėti ieškoti susitarimo ir normaliai kalbėtis eurokomisaras bičiulius paragino po to, kai Seimo socialdemokratų frakcija paskelbė apie planus sudaryti sandėrį su „valstiečiais“ iki metų pabaigos, nelaukiant partijos sprendimo dėl buvimo koalicijoje.
Tačiau neremiantis tų, kurie nori išeiti iš valdžios, V.Andriukaitis kritikuoja ir prieš partiją maištaujančią frakciją.
Viršūnių ir apačių kaktomuša
Naujas kairiųjų vidaus karo epizodas įsiplieskė vis labiau kylant įtampai partijoje, mat baigiasi skyrių balsavimas, ar socialdemokratams likti valdžioje.
Jau senokai aišku, kad dauguma skyrių nepritaria buvimui koalicijoje, bet daugelis Seime ir ministerijose esančių įtakingų socialdemokratų bando neutralizuoti tokią „apačių“ poziciją ar bent vilkinti šį procesą.
Vienas būdas tai įgyvendinti – susitarti su „valstiečiais“, kad bus bendradarbiaujama bent iki metų pabaigos, kol bus patvirtintas biudžetas, taip pat atlikti kiti svarbiausi Vyriausybės suplanuoti darbai.
Kitas būdas – pasiekti, kad galutinį sprendimą dėl partijos buvimo koalicijoje priimtų suvažiavimas, o ne taryba, kurios posėdis planuojamas iš karto po skyrių apklausos, pasibaigsiančios rugsėjo 20 dieną.
Seniūnas nelaiko savavaliavimu
Vakar Seimo kairiųjų frakcijos seniūnas Andrius Palionis, susitikęs su premjeru Sauliumi Skverneliu, paskelbė, kad „valstiečių“ ir socialdemokratų frakcijos numato pasirašyti memorandumą ir juo įsipareigoti bendradarbiauti tam tikrais klausimais Seimo rudens sesijos metu.
Pasak A.Palionio, tai turi būti padaryta dar iki tol, kol Socialdemokratų partijos skyriai baigs balsavimą dėl buvimo koalicijoje.
„Nemanau, kad frakcijai reikėtų partijos pirmininko leidimo ar įgaliojimo“, – sakė seniūnas.
Anot politiko, tai joks savavaliavimas arba partijos nuomonės nepaisymas, nes skyrių apklausos dar nesibaigė, o tarybos posėdis įvyks ne anksčiau kaip spalį.
S.Skvernelis paaiškino, kad frakcijų susitarime bus aptarti svarbiausi rudens sesijos darbai, iš kurių išskyrė biudžeto tvirtinimą, mokesčių pakeitimus, socialinei atskirčiai ir skurdui mažinti skirtus sprendimus.
Tiesa, kol kas neaišku, ar toks memorandumas reikštų, kad kairieji toliau liktų dabar užimamuose postuose Seime ir Vyriausybėje.
Vadovas pavadino akibrokštu
Kad ir kaip būtų, kalbos apie memorandumą sukėlė pasipiktinimo audrą socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko, manančio, kad partijai reikėtų trauktis iš valdžios, stovykloje.
Piktinosi ir kai kurie G.Palucką remiantys Seimo nariai. Anot jų, tai absoliuti A.Palionio savivalė, nes šis klausimas esą nebuvo aptartas net frakcijoje.
Pats G.Paluckas pavadino šį Seimo frakcijos seniūno žingsnį akibrokštu ne tik jam asmeniškai, bet ir visai partijai.
Kairiųjų lyderis paskelbė, kad savo žodį dėl to tars partijos prezidiumas ir valdyba, kurių nuomonė dabar svarbiausia.
Palinkėjo kalbėtis iš esmės
Tuo metu V.Andriukaitis, vakar „Lietuvos ryto“ paprašytas pakomentuoti šį susikirtimą, pirmiausia ilgai juokėsi, kol galiausiai ėmė svarstyti, kad bendražygiai gal nebeturi mobiliųjų telefonų.
– Niekaip tokių dalykų rimtai komentuoti neišeina. Žmonės tiesiog turėtų susėsti prie vieno stalo ir pradėti styguoti reikalus, bandyti susigaudyti elementarioje situacijoje.
Taigi ir linkiu susigaudyti, kad tokie strateginiai klausimai sprendžiami taryboje, kituose centriniuose partijos organuose.
Juk tokio atskiro politinio vieneto kaip frakcija apskritai nėra. Yra Lietuvos socialdemokratų partija, kuri turi savo frakcijas savivaldybių tarybose ir Seime.
Savivaldos lygiu tokius strateginius politinius klausimus sprendžia vietos skyriai, o nacionaliniu – partijos prezidiumas, valdyba, taryba, konferencija, suvažiavimas.
Viskas seniai juodu ant balto surašyta partijos statute. Imtų ir pasiskaitytų, jei nežino. Juk tai visiškai banalu, – kalbėjo V.Andriukaitis.
– O kas, jūsų nuomone, turėtų priimti lemiamą sprendimą dėl partijos buvimo koalicijoje – taryba ar suvažiavimas?
– Taryba turi kompetenciją spręsti dėl koalicijų sudarymo. Tačiau tie tarybos nariai, kurie, pavyzdžiui, nesutinka su kitų nuomone, gali ir turi teisę šaukti konferenciją ar suvažiavimą, kur apie tai ir būtų diskutuojama.
– Tuo metu, kai partija ėjo į šią koaliciją, labai aiškiai pasisakėte prieš. Dabar bent viešai jūsų pozicija ne itin girdima. Kokia ji?
– Pirmiausia sveikinu partijoje vykstančią pačią diskusiją – ji labai laiku. Teisingiau, dar labiau nei tuomet dabar reikia diskutuoti dėl esminių valstybės ateities ir jos politikos reikalų. Ant stalo reikia padėti labai aiškių prioritetų, darbų sąrašą ir susitarti, kaip juos darome, nes laikas spaudžia vis labiau.
Pavyzdžiui, kas bus su socialine sistema, mokesčiais, kur Vyriausybės pasiūlymai, mano nuomone, kol kas yra tik kosmetiniai?
Kaip spręsime esminę problemą, apie kurią vis kalbame nuo pat pradžių, – pajamų ir socialinę nelygybę ne tik Lietuvos viduje, bet ir tarp Lietuvos ir labiausiai pažengusių Europos Sąjungos šalių? Juk ši nelygybė yra pagrindinis emigracijos variklis.
O ką darysime tuomet, kai ims mažėti ir visai baigsis struktūrinių europinių fondų pinigai?
Be to, ką darysime, tarkime, su žemės ūkiu?
Juk be aiškių atsakymų į šiuos klausimus kitų metų biudžeto apskritai neįmanoma sudaryti.
Ar užsimerksime, apsimesime, kad viso to nėra, o po to 2019-aisiais dejuosime ir ieškosime, kas dėl visko kaltas?
Bet kol kas aš tokio aiškumo šiose diskusijose nei koalicijoje, nei partijoje nematau.
– Susidaro įspūdis, kad jūs esate iš tų socialdemokratų, kurie siūlo pirmiausia persvarstyti koalicijos sutartį, Vyriausybės programą, o po to spręsti, ar išeiti iš valdžios.
– Siūlau iškelti svarbiausius klausimus ir dėl jų tartis.
Todėl reikia formuluoti mūsų pačių, visos partijos – ir frakcijos, ir skyrių – poziciją. Kol kas nematau ir jos.
Argumentai, kad su mumis, girdi, „valstiečiai“ nesitaria, nesikalba, nerimti. Tokios pozicijos negalima pateikti ir visuomenei, laukiančiai aiškių atsakymų į svarbiausius klausimus.
O jau tuomet, jei paaiškėja, kad susitarti vis dėlto neįmanoma, galima svarstyti klausimą ir dėl buvimo koalicijoje.
Kaip sakiau, pirmiausia reikia patiems susistyguoti. Laiko dar yra.
Premjeras išgirdo ir paramos pažadų
Artėjančios Seimo rudens sesijos darbus vakar Vyriausybės rūmuose S.Skvernelis aptarė ne tik su socialdemokratų frakcijos seniūnu A.Palioniu.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė R.Tamašunienė po susitikimo su premjeru sakė, kad bus paremiami visi klausimai, susiję su socialiniu teisingumu, atskirties, skurdo mažinimu, taip pat bus balsuojama už mokesčių pertvarką, jei ji gerins materialinę ir ekonominę piliečių padėtį.
Tiesa, R.Tamašunienė teigė nesitikinti greitų sprendimų dėl pavardžių nelietuviškais rašmenimis įteisinimo asmens dokumentuose, nors sakė matanti teigiama linkme besikeičiantį požiūrį šiuo klausimu.
Su Liberalų sąjūdžio vadovais R.Šimašiumi ir E.Gentvilu pasikalbėjęs premjeras išgirdo, kad kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, dėl valstybės tarnybos pertvarkos, irgi gali tikėtis paramos.
„Manyčiau, yra bendras noras, kad būtų efektyviai veikiantis viešasis sektorius, kad jis tarnautų žmonėms“, – sakė S.Skvernelis.
Liberalų vadovas R.Šimašius pripažino, kad liberalams ir „valstiečiams“ sunkiausiai sekasi sutarti dėl klausimų, susijusių su dabartinės valdžios didinamais mokesčiais.
Liberalai taip pat ragino stabdyti draudimais ir visuomenės skaldymu paremtą karą su alkoholiu, mažinti verslą kontroliuojančią biurokratiją, o tokios institucijos kaip Darbo birža ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija išvis galėtų būti panaikintos.
„Svarbu nustoti žadėti ir pradėti daryti“, – tvirtino Seimo liberalų frakcijos seniūnas E.Gentvilas.
