Tačiau posėdis dėl netikėtų priežasčių ketvirtadienio rytą neįvyko - jame nepasirodė nei advokatas, nei priešingoje barikadų pusėję esančios policijos atstovė Joana Gudelytė.
Advokatas S.Dambrauskas tikino apie posėdį nežinojęs: "Buvau šaukimą gavęs rugsėjo 4 dienai. Esu parašęs išsamų prašymą nutraukti bylą".
Teismo atstovai ketvirtadienį skambino J.Gudelytei, tačiau jos rasti nepavyko.
"Matyt, įvyko nesusipratimas", - pareiškė teisėja, atidėjusi posėdį.
Prieš kirtimus - žinomi veikėjai
Rugpjūčio 21 dieną mūru stoję prieš kirtėjus, patiesusius paskutinius kaštonus A.Smetonos alėjoje, S.Dambrauskas, V.Jakas ir A.Petrulienė susilaikė policijos nemalonės – tarsi didžiausius nusikaltėlius, ginkluoti pareigūnai nešė juos nešė rankomis iki tarnybinių automobilių. Protesto akcijoje dalyvavo ir daugiau žmonių.
Panemunės policijos komisariate protestuotojai išbuvo apie šešias valandas. Visiems trims kauniečiams iškeltos administracinės bylos dėl pareigūnų reikalavimų trauktis iš aptvertos teritorijos nevykdymo, o S.Dambrauskui – ir dėl susirinkimo reikalavimo pažeidimo: esą jis neteisėtai organizavo piketą. Už tai gresia baudos nuo 90 iki 850 eurų.
Teismas praėjus savaitei nuo tariamai neteisėtos akcijos uždraudė savivaldybei tęsti medžių kirtimo vajų ir įpareigojo atlikti dendrologinę ekspertizę, kurios metu paaiškės medžių būklė.
Prieš medžių šalinimą pasisakė kompozitorius Giedrius Kuprevičius, režisierius Gytis Padegimas, kiti žinomi menininkai, visuomenės veikėjai. Per miestą nuvilnijusiuose protestuose dalyvavo šimtai žmonių.
Dalis medžių – sveiki, darbams netrukdė
Advokatas S.Dambrauskas su savo bendraminčiais rugpjūčio 21-osios rytą protestavo prieš penkių kaštonų nupjovimą A.Smetonos alėjoje.
„Prieš kelias dienas saviovaldybė paskelbė, kad šioje alėjoje neliko nė vieno medžio iš 217, kurių iškirtimui buvo duotas leidimas.
Vadinasi, pirmadienį penki kaštonai buvo nukirsti neteisėtai. Jie visiškai netrukdė darbams – šaligatviai jau buvo įrengti.
Kad protestuosime prieš jų kirtimą, pranešėme elektroniniais laiškais policijai, prokuratūrai, Kauno savivaldybei“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo S.Dambrauskas.
Anot juristo, savivaldybė atstovai aiškino, jog daugelis medžių yra pakirsti ligų, tačiau žinomui dendrologai šias kalbas paneigė – tyrimo metu išaiškėjo, kad medžiai sveiki.
Protestuotojai tvirtina nepažeidę jokių įstatymų – priešingai, jie gina visuomenės interesą.
S.Dambrausko nuomone, medžiai kertami tam, kad paskui būtų galima jų vietoje pasodinti brangiai kainuojančius naujus medžius – kažkas gautų pelningus užsakymus.
Kauno valdžios atstovai, jog medžiai buvo kertami dėl gatvių rekonstrukcijos ir juos ištikusių augalų ligų. Tiesa, kai kurios ekspertizės parodė, jog dalis išpjautų medžių, priešingai nei aiškina valdininkai, buvo sveiki.
Kiekvienas gali priešintis
Pasak S.Dambrausko, želdinių įstatyme numatyta pilietinio nepaklusnumo pareiga – fizinis asmuo gali priešintis, neleisti neteisėtiems veiksmams, dėl ko gali būti pažeisti želdiniai: „Vadinasi, mes kiekvienas privalome neleisti neteisėtai elgtis.
Teisme su bendraminčiais prieš medžių kirtimą kovojantis režisierius Gytis Padegimas pasisakė dar aštriau: „Jonas Paulius parašė nuostabų dalyką. Ten, kur lengva ranka kertamas medis, labai lengvai po to žudomas žmogus“.
Kauno savivadybė vasarą surengė masinę medžių kirtimo pasiutpolkę – Vytauto prospekte, A.Smetonos alėjoje, Zanavykų, Miško gatvėse iš viso iškirsta beveik 600 medžių.
Vyks atsodinimo darbai
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tikino, kad atsisveikinimas su sergančiais medžiais yra jautrus dalykas, todėl nieko nebus daroma skubotai. Kiekvieno medžio, su kuriuo turėsime atsisveikinti, vietoje bus pasodintas naujas.
Paaugintus, iki 7 metrų aukščio medžius ketinama pasodinti ir tose vietose, kur kažkada iškirtus senus medžius dabar yra likusios tuščios vietos. Naujus medžius pagal reikalavimus ketinama pradėti sodinti spalio mėnesį.
„Gaila, kad miesto apželdinimo priežiūra (kaip ir daugelis kitų sričių) Kaune ilgus metus buvo apleista. Šiandien mes turime prisiimti atsakomybę ir priimti ne visuomet populiarius, bet neišvengiamus sprendimus. Bet žinau tvirtai – Kaunas buvo, yra ir bus žalias miestas“, – pareiškė V.Matijošaitis.
