Ypač įspūdingai derlingojo rudens darbymetį pradėjo Kultūros ministerija, vadovaujama vienos labiausiai išliaupsintų profesionalių specialisčių visoje Vyriausybėje L.Ruokytės-Jonsson.
Atėjo į Seimą su pluoštu įvairiausių įstatymų projektų Lietuvos kultūrai gelbėti ir taip griuvo, kad dulkės pakilo iki lubų.
Kultūros viceministrė G.Žemaitytė pristatė esą labai nuostabias Kultūros rėmimo fondo bei Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymų pataisas. Bet Seimas išklausė ir pasiuntė viceministrę su visais jos projektais namo. Mat už vieną projektą balsavo 20, už kitą – tik 7 tautos išrinktieji, o buvo prieš arba susilaikė atitinkamai 70 ir 90.
Įsimintina tai, kad taip su savo profesionalų ministerija bei ministre pasielgė ir dauguma „valstiečių“ frakcijos narių su Kultūros komiteto galva R.Karbauskiu priešakyje.
Ne tiktai jie, bet ir kiti parlamentarai baksnojo į baltas siūles, kuriomis sudaigstyti tie projektai, ir stebėjosi, kad jos tokios ryškios. Kaip čia dabar? Juk kultūra paskelbta vienu svarbiausių šios valdžios prioritetų, o čia tokie dalykai dedasi!
Dar įdomiau, kad tos siūlės eina kiaurai ir per visą įstatymų šūsnį, kurią pasiūlė Vyriausybė. Toje krūvoje – apie pusę projektų, kurie Seime net neregistruoti ir jų čia apskritai niekas nematė.
Vis dėlto visus tuos projektus, kaip ir jau išmestus per Seimo langą Kultūros ministerijos parengtus popierius, prieš atnešdama į parlamentą Vyriausybė darniai laimino.
Galima daryti išvadą, kad ne tik profesionalai vis profesionalesni, bet ir kitas šios valdžios stabas – Darna – vis darnesnė.
