Savaitgaliais, kai Kauno rotušę ir daugelį miesto bei pakaunės bažnyčių užplūsta jaunavedžiai su palyda ir būriais sveikintojų, aplink šias įstaigas jau nuo ryto mėtosi sutrypti tikrų ar dirbtinių gėlių žiedlapiai, įvairių spalvų popierėliai, blizgučiai, ryžiai.
Kai kur galima pamatyti ir ant grindinio ar žolės gulinčių šampano butelių kamščių, vienkartinių indų, žvakių, saldainių popierėlių.
Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai ir bažnyčių atstovai neslėpė, kad įsivyravusi mada po santuokos ceremonijos įvairiomis puošmenomis ir maistu apmėtyti jaunavedžius jiems dažnai kelia rūpesčių dėl švaros, tvarkos ir net saugumo.
Be to, po tokių vestuvininkų linksmybių bažnyčios tarnai turi paplušėti, kol išvalo bažnyčią ir kiemą. Todėl už erdvių sutvarkymą jaunavedžių prašoma paaukoti ar net patiems susirinkti išbarstytas puošmenas.
Žemę nukloja žiedlapių jūra
Kauno civilinės metrikacijos skyriaus vadovės Agnės Augonės teigimu, nemažai jaunavedžių klausia apie galimybę ne tik išėjus iš Rotušės, bet ir viduje barstyti žiedlapius, kitas puošmenas, pūsti muilo burbulus.
„Pastate prašome nebarstyti jokių grožybių. Kaip ir negalima degti ir ant grindų statyti žvakučių, vaišintis šampanu ar užkandžiais. Išėjus iš Rotušės nieko nedraudžiame daryti, todėl dienomis, kai vyksta vestuvės, prie durų galima išvysti žiedlapių ir kitų puošmenų jūrą.
Rotušės aikštėje ant suolelių ar grindinio dar paliekama vaišių likučių ar tuščių šampano butelių, tačiau nevalų mažėja“, – sakė A.Augonė.
Aplink Rotušę besimėtančius žiedlapius, kaip ir kitas atliekas, tvarko įmonės „Kauno švara“ darbininkai. Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams dažnai taip pat tenka imtis šluotos ar siurblio, nes pro varstomas duris vėjas į pastatą prineša ir žiedlapių, ir popierėlių. Lyjant jie tampa šlapia lipnia mase.
Baiminasi, kad nepaslystų
Kauno Šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos kunigas Evaldas Vitulskis iš vestuvių planuotojų ir jaunavedžių vis dar išgirsta pageidavimų gėlių žiedlapius ar konfeti berti bažnyčios viduje, uždegti daugybę žvakių.
„Bažnyčioje to daryti neleidžiame ne tik dėl tvarkos, bet ir dėl saugumo, kad žmonės ant puošmenų, ypač kai būna šlapia, nepaslystų. Lauke, prie arkikatedros, jokių draudimų nėra“, – kalbėjo E.Vitulskis.
Kunigas tikino, kad po apeigų prie bažnyčios pastato durų netrūksta įvairių vestuvininkų paliktų gyvų ir negyvų gėlių žiedlapių, spalvotų popierėlių, muilo burbulų buteliukų. E.Vitulskis pastebėjo, kad prie arkikatedros pamažu praeina mada ant jaunųjų berti ryžius.
Po santuokos apeigų erdvę aplink šventovę kasdien sutvarko ją prižiūrintis valytojas.
Nereikia netikrų puošmenų
Kauno Švč.Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės (Palemono) bažnyčios dvasininkas Renaldas Šumbrauskis tvirtino, jog netrūksta jaunavedžių, kurie pageidauja, kad per santuokos ceremoniją per visą bažnyčią būtų mažomis degančiomis žvakėmis nuklotas kelias. O išėję iš šventovės jie norėtų būti apibarstyti įvairiomis puošmenomis.
„Jaunųjų ir jų palydos prašoma atsisakyti atvira liepsna degančių žvakelių tako ne tik dėl to, kad ant grindų ir kilimo privarva vaško, bet ir dėl gaisro pavojaus, vestuvėse dalyvaujančių žmonių, ypač vaikų, saugumo. Norintys gali bažnyčią papuošti žvakėmis su gaubtais“, – kalbėjo kunigas.
Iš anksto su jaunavedžiais kalbama apie sąmoningumą ir požiūrį į gamtą, todėl prašoma, kad po Santuokos sakramento ant jų būtų beriami tik gyvų gėlių žiedlapiai ar kitos organinės puošmenos, kurios gamtoje natūraliai suyra. Mat po stipresnio vėjo dalis išbarstytų žiedlapių atsiduria žolėje, gėlynuose, medžiuose ar krūmuose. Blizgučius, plastikines ar popierines detales surinkti labai sunku.
Mokesčio už bažnyčios prieigų tvarkymą neprašoma, jas valo įstaigos tvarkdariai. Tačiau kartą R.Šumbrauskį maloniai nustebino jaunųjų artimieji, po ceremonijos pasisiūlę sutvarkyti erdvę prie bažnyčios.
Ryžiai – ne mūsų simbolis
Kačerginės, Ežerėlio ir Zapyškio bažnyčiose tuokiantis kunigas Juozas Fakėjavas taip pat prašo ant porų vengti barstyti dirbtinius dalykus.
„Net naudojant siurblį iš grindinio ir šalia esančių augalų dažnai sunku surinkti įvairius smulkius popierėlius ar blizgučius, todėl prašau barstyti gyvų gėlių žiedlapius“, – kalbėjo klebonas.
J.Fakėjavas mėgina įtikinti jaunavedžius atsisakyti ryžių barstymo. Ir ne tik dėl tvarkymo rūpesčių ir galimo pavojaus sveikatai. Jo teigimu, ryžiai yra Azijos tautoms svarbus simbolis.
„Kartais pajuokauju, kad jei svečiai linki jauniesiems skalsos, galbūt galėtų ant jų berti bulves“, – sakė kunigas.
Dvasininkas atskleidė, kad už bažnyčios prieigų tvarkymą jaunavedžių prašoma aukos, nors konkrečios sumos nenurodė.
Prašo padėti susitvarkyti
Kauno Šv.Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčios kunigas Paulius Saulius Bytautas tvirtino, kad reta šioje vietoje naują šeimą sukūrusi pora po ceremonijos nebūna apiberta gyvų ar dirbtinių gėlių žiedlapiais.
Dažną penktadienį ir šeštadienį prie bažnyčios durų žemė būna kone per sprindį nuklota įvairiaspalvėmis puošmenomis.
„Mes valytojų neturime, švarinamės patys. Labai smagu, kai žmonės po vestuvių ateina padėti sutvarkyti bažnyčios ir prieigų. Prieš santuokas taip pat sulaukiame būsimųjų nuotakų, jų draugių ar šeimos narių, norinčių patvarkyti ir papuošti bažnyčią.
Esu raginęs būsimas jaunąsias vietoj mergvakario ateiti ir jaukesne paversti bažnyčios erdvę, kurioje vyks santuokos ceremonija“, – sakė P.S.Bytautas.
Linksmintis siūlo už bažnyčios vartų
Kristina Bogdienė, vestuvių planuotoja:
„Jauniesiems labai patinka nuotraukos, kuriose matyti, kaip ant jų krinta žiedlapiai ar popierėliai. Tie, kurie jų nenori, renkasi muilo burbulus, kuriuos ant poros pučia svečiai.
Kiekvienoje bažnyčioje yra sava tvarka. Kunigas dažniausiai pasako, ką galima daryti, ko ne. Vis dažniau girdime draudimą degti mažas žvakes ant grindų, kai kuriose bažnyčiose atsirado reikalavimas žiedlapius ar kitas puošmenas ant jaunavedžių berti tik už vartų.
Už bažnyčios prieigų sutvarkymą po santuokos ceremonijos ne taip retai paprašoma papildomai aukoti tvarkdariams.“
