Nusilenkė laisvės šaukliui
Praėjusį savaitgalį šventinė eisena su Švėkšnos seniūnijos vėliavomis iš Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios nusidriekė turgaus aikštės link – ten atidengtas klaipėdiečio skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas bronzinis paminklas Vasario 16-osios Akto signatarui K.S.Šauliui (1872-1964).
Iškilmėse dalyvavo gausus būrys Bažnyčios hierarchų, K.S.Šaulio atminimą pagerbė Šilutės rajono vadovai, politikai, Seimo nariai, tarp kurių buvo ir Kovo 11-osios Akto signatarų.
Švėkšnoje pradžios mokyklą baigęs K.S. Šaulys studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje, aktyviai darbavosi Panevėžyje ir Kaune, tapęs Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi rašė knygas dėstė teologiją, daug nuveikė labdaros srityje, kol likimas jo nenubloškė į svetimus kraštus.
Ne vieną paminklą iškilioms Lietuvos asmenybėms sukūręs A.Sakalauskas tėvynės patriotą, teologą K.S. Šaulį pavaizdavo stovintį ant pilkšvo granito postamento ir žvelgiantį į akmenimis grįstą Švėkšnos turgavietę, po kurią kažkada bėgiojo vaikystėje.
„Giliai įsisąmonusi, susipratusi, laisvę mylinti tauta yra galingas ir nenugalimas veiksnys kovoje dėl laisvės išlaikymo“, - tokie prelato K.S. Šaulio žodžiai iškalti granito kolonoje.
Išeivis sugrįžo į gimtinę
Jau garbaus amžiaus sulaukęs K.S. Šaulys Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vengdamas represijų pasitraukė iš Lietuvos. Gyveno Šveicarijoje, palaidotas Pambio Noranco kaimelio kapinėse netoli Lugano.
Kiek vėliau Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro palaikai buvo perkelti į Verano kapines Romoje.
Svetimuose kraštuose K.S.Šaulys ilgėjosi Lietuvos, gaudė kiekvieną žinią – apie tai byloja jo laiškai, dienoraščiai, kiti dokumentai, kuriuos surinko ir nacionaliam archyvui perdavė paminklo sumanytojas ir fundatorius - klaipėdietis verslininkas, kultūros mecenatas Vytautas Lygnugaris.
„Prelatą išeivį pavaizdavau kunigo rūbais su skybėle rankoje – jis tarytum piligrimas, sugrįžęs iš tolimos kelionės nusilenkti gimtinei“, - atidengiant monumentą kalbėjo A.Sakalauskas. kuriam už paminklą Lietuvos himno autoriui Vincui Kudirkai sostinėje ir kitus kūrinius patriotine tematika suteikta Nacionalinė premija.
Fundatorius – prelato provaikaitis
Paminklo fundatoriai – Vytautas ir Sonata Lygnugariai padėkojo skulptoriui A.Sakalauskui ir visiems šilutiškiams, kurie pritarė gražiai jų iniciatyvai, prisidėjo kuo galėjo įamžinant iškilaus kraštiečio ir valstybininko K.S.Šaulio atminimą.
„Kai augau, niekas garsiai nekalbėjo, kad mūsų giminaitis S.K. Šaulys – garsus kunigas, švietėjas, valstybės kūrėjas. Mano brolis Antanas pirmasis susidomėjo jo biografija, ėmė rinkti medžiagą, o aš vėliau pratęsiau šį darbą“, - kalbėjo signataro provaikaitis laivininkystės kompanijos „Limarko“ vadovas V.Lygnugaris.
Lukiškių aikštei siūlomo Vyčio paminklo autorius A.Sakalauskas prisiminė, jog ieškant vietos K.S. Šaulio skulptūrai Švėkšnoje, kaip jau įprasta Lietuvoje, neišvengta diskusijų - siūlyti net trys variantai. Dėl kompozicijos jokių ginčų nebuvo.
Atsisakius erdvės prie Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios, švėkšniškių žvilgsniai nukrypo į kitą paminklą - senąją žydų sinagogą. Galiausiai nuspręsta, jog tinkamiausia vieta - Švėkšnos centre prie aikštės, kur ir dabar šurmuliuoja mugės.
Žadino tautinę savimonę
Veiklus Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis pažymėjo, jog neatsitiktinai vasarą K.S. Šaulio gimtinėje Stemplėse startavo Lietuvos 100-mečiui skirtas dviratininkų žygis – iškilmių dalyviai pamatė su žygeiviais keliavusią Vasario 16-osios Akto kopiją, pasirašytą visų Šilutės rajono seniūnijų atstovų.
„Džiaugiamės, kad mūsų kraštietis K.S. Šaulys - vienas iš dvidešimties istorinį Aktą pasirašiusių lietuvių. Jo gyvenimo kelias ir darbai liudija karštą meilę tėvynei, kurį vėliau išaugo ir sustiprėjo visuose mūsų valstybės kampeliuose“, – kalbėjo patriotinio žygio iniciatorius A.Šeputis.
Paminklą pašventinęs Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas susirinkusiems priminė dvasininkų indėlį žadinant tautą, jų kovą už laisvę ir nepriklausomybę - K.S. Šaulys buvo vienas iš keturių Vasario 16-osios Aktą pasirašiusių signatarų kunigų.
Šventėje, kurią patriotinėmis eilėmis nuskaidrino klaipėdietė aktorė Virginija Kochanskytė, dalyvavo K.S. Šaulio giminaičiai. Gėlių vainiką prie paminklo signatarui padėjo ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės atstovai.
Europarlamentarė stebisi
Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, europarlamentarė Laima Andrikienė, buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, Remigijus Žemaitaitis ir kiti iškilmėse dalyvavę politikai džiaugėsi šilutiškių aktyvumu.
Emocingą kalbą prie paminklo K.S. Šauliui pasakiusi viešnia iš Briuselio L. Andrikienė sielojosi prisiminusi, jog kitur Vasario 16-osios Akto signatarų tėviškės apleistos, sodybvietės paverstos dirvonais, nėra jokių atminimo ženklų.
“Artėjant valstybės šimtmečiui, švėkšniškiai parodė pavyzdį. Pirmojo Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą deramai įamžinkime visose jų tėviškėse“, - ir kitas savivaldybes pajudėti kvietė Kovo 11-osios signatarė L.Andrikienė.
