Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui užkliuvo prieš atostogas chaotiškai svarstyta nauja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcija.
Daug aistrų kėlusios įstatymo pataisos buvo priimtos birželio pabaigoje ir turėjo įsigalioti nuo lapkričio, tačiau kai kurie parlamentarai jau susizgribo taisyti savo pačių darbo broką.
Imta nuogąstauti, kad nauja tvarka gerokai apkarpė savivaldybių galimybes stabdyti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai keliančią planuojamą ūkinę veiklą.
Fermoms – daugiau erdvės
Statant ar plečiant kiaulių, vištų ir kitokias fermas būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Ši nuostata galioja ir toliau, tik Seimas vasaros pradžioje reikalavimus būsimoms fermoms gerokai supaprastino.
Pavyzdžiui, iki šiol vertinimas buvo privalomas, kai planuojama auginti 700 kiaulių, dabar šis skaičius padidintas iki 1,5 tūkst., o vištų – nuo 10 tūkst. iki 20 tūkstančių.
Anksčiau galiojusi tvarka taip pat nustatė, kad poveikio aplinkai vertinimą būtina atlikti, jeigu auginama daugiau kaip 200 bet kokių kitokių gyvulių. Bet dabar jau be specialistų vertinimo ir visuomenės nuomonės bus galima užveisti 2,5 tūkst. ožkų ar avių bandą, tiek pat nutrijų, o šinšilų – net 25 tūkstančius.
Pakeitus įstatymą buvo sumažinta ir veiklos rūšių, kurioms pradėti buvo būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Tarkime, tokio vertinimo nereikės statant krematoriumus ar atidarant naujas kapines.
Šurmuliavo ir vieni, ir kiti
Įstatymo pataisų teikėjai taip pat buvo užsimoję išbraukti nuostatą, kad savivaldybių tarybos gali vetuoti gyventojams neigiamą poveikį galinčią sukelti ūkinę veiklą.
Toks siūlymas vis dėlto buvo užblokuotas, tačiau savivaldybės sprendimus dėl abejonių keliančių objektų dabar privalės priimti per 20 dienų.
Stambiųjų ūkininkų ir verslininkų interesus gynę Seimo nariai piktinosi dėl vis dar griežtų suvaržymų, o aplinkos gynėjai nuogąstavo, jog naujosios nuostatos pernelyg švelnios.
Antai vienas iš „valstiečių“ lyderių Viktoras Rinkevičius tada pareiškė, kad draudimų politika nesuderinama su ekonomikos klestėjimu, o savo bendražygius išvadino „gandragalviais“, kuriems kaimas greitai atsuks nugarą.
Tuo metu Žaliųjų partijai vadovaujantis Linas Balsys aiškino, jog aplinkos ir žmonių sveikatos sąskaita padaryti kompromisai yra per dideli: „Tai nuolaidžiavimas.
Balsavimai parodė, kad Seime formuojasi naujas darinys, kurį būtų galima pavadinti vištų koalicija. Jai rūpi tik naftininkų, vištininkų ir kiaulininkų interesai.“
Siūlo grąžinti turėtą vėzdą
Bet prieš kelis mėnesius pasiekti kompromisai, kuriais garsiai džiaugėsi dalis valdančiųjų, dabar sukėlė abejonių Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariams.
Politikai įregistravo pataisas, kuriomis siūlo praplėsti sąrašą atvejų, kada gyventojai turi teisę reikalauti, o savivaldybės ar kitos atsakingos institucijos, atsižvelgdamos į planuojamos veiklos pobūdį ar vietos ypatumus, – inicijuoti poveikio aplinkai vertinimą.
Kaip „Lietuvos rytui“ aiškino komiteto vadovas Povilas Urbšys, nuogąstaujama, kad naujoji tvarka sudaro verslininkams sąlygas piktnaudžiauti.
Kaip pavyzdį Seimo narys nurodė Panevėžyje planuojamą statyti biokuro katilinę. Įstatymas numato, kad būsimą poveikio aplinkai vertinimą būtina atlikti, jei planuojamas katilinės galingumas siekia 20 megavatų, o projektuojamos katilinės galingumas nurodytas 19,9 megavato.
„Tokiu atveju poveikio aplinkai vertinimo nereikia ir savivaldybė jo negali reikalauti, net jeigu dėl būsimų statybų kyla gyventojų protestų ir jų skundai gali būti pagrįsti. Tokio įrankio dabar savivaldybės neturi, jis panaikintas“, – sakė P.Urbšys.
Jaučiasi apkvailintas kolegų
Negana to, vetuoti aplinkai kenksmingas statybas iki šiol galėjo tik miesto ar rajono taryba, o įsigaliojantis įstatymas tokią teisę numato savivaldybės administracijai. „Tokiu būdu korupcijos rizika irgi išauga“, – svarstė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.
P.Urbšys „Lietuvos rytui“ prisipažino, kad nebuvo labai įsigilinęs į Seime svarstytą projektą ir pernelyg pasitikėjo kolegomis iš Aplinkos apsaugos komiteto: „Maniau, kad pirmiausia rūpinamasi aplinkosauga, todėl labai nustebau, kai paaiškėjo, kad yra kiek kitaip.
Apskritai „valstiečių“ frakcija šiuo atveju yra atsidūrusi gana keblioje situacijoje – turi laviruoti tarp ūkininkų ir žaliųjų interesų, ir ne visuomet jai tai daryti sekasi.“
Pataisos skatintų korupciją?
Bet Aplinkos apsaugos komitetui vadovaujantis „valstietis“ Kęstutis Mažeika nesutinka su priekaištais dėl akivaizdžių dar nespėjusio įsigalioti įstatymo spragų: „Tikrai nematome grėsmės, kad dabar staiga šalia gyvenamųjų namų kas nors imtų projektuoti ar statyti taršius objektus. Manau, saugiklių yra pakankamai.
Aišku, piktnaudžiavimo atvejų gali pasitaikyti. Tai rodo ir Panevėžio pavyzdys, bet savivaldybė turi galimybę įsikišti į šį procesą ir neišduoti leidimo arba kreiptis į teismą.“
Todėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto užmojus K.Mažeika vertino itin kritiškai: „Jeigu būtų pritarta siūlomoms pataisoms, procesas būtų iš viso neįmanomas – savivaldybė ar kitos institucijos bet kuriuo metu galėtų stabdyti statybas ir verslui būtų surištos rankos. Tai skatintų korupcinius sprendimus savivaldybėse.“
