Liberalų frakcijos Seime narys Vitalijus Gailius, vadovavęs parlamento Antikorupcijos komisijai, tik sužinojęs apie reiškiamus įtarimus paliko šios komisijos vadovo pareigas. Kiti liberalai komisijoms ar komitetams nevadovauja, nes partija yra opozocinė. Jie yra tik kai kurių komitetų pirmininkų pavaduotojai.
Šiuo metu tai yra jau trečia partija, kuriai pareikšti įtarimai. Šiame sąraše kartu su liberalais atsidūrė ir Darbo partija, kuri Seime turi du atstovus, o 2015-ųjų gruodį įtarimai buvo pareikšti ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijai.
Reikalinga stipri dešinė
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė, kad kai sužinojo apie Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui pareikštus įtarimus, juokavo ir klausė, ką dabar darys premjeras Saulius Skvernelis su parama, kurią Darbo partija išreiškė Vyriausybei.
„Juokai tuo ir baigiasi. Tai turbūt yra Liberalų sąjūdžio, tokio, kokį mes pažinojome, pabaiga. Skamba galbūt liūdnai, bet kito varianto nematau, kaip tai pasakyti.
Bet aš noriu pabrėžti, kad tai tikrai nereiškia, kad tarp Liberalų sąjūdžio narių nėra sąžiningų žmonių, su kuriais bendradarbiavome, dirbome, rengėme ne vieną įstatymo projektą, kartu balsuodavome už vieni kitų įstatymų projektus tiek Seime, tiek savivaldybėse“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė G.Landsbergis.
Jis teigė norintis parodyti, kad Lietuvoje egzistuoja stipri politinė dešinė, kad ji nežlunga, o tiesiog baigia vieną savo etapą ir dabar laukia kitas.
Paklaustas, kaip vertina tai, kad V.Gailius pasitraukė iš Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų, G.Landsbergis sakė, kad toks elgesys yra garbingas ir sveikintinas, toks žingsnis rodo, kad padorumas nėra prarastas.
„Aš noriu atskirti, kad tai yra organizacija, kurios vadovai buvo nesąžiningi, galbūt pažeidė įstatymus, piktnaudžiavo tuo pasitikėjimu, kurį žmonės buvo suteikę. Per pusantrų metų nepadarytos išvados ir naujosios partijos vadovybės“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Jis neslėpė, kad dar prieš pusantrų metų, kilus korupcijos skandalui, tikėjo, kad signalas, pasigirdęs, kai buvo pareikšti įtarimai E.Masiuliui, bus pakankamas ir liberalai iš to skandalo išeis skaidresni, pasakys, kad yra kitokie ir nedalyvavo įvykiuose, kuriais kaltinamas buvęs partijos pirmininkas.
„Taip neatsitiko, bet aš tikiuosi, kad šis skambutis yra paskutinis ir tikrai jų daugiau neprireiks, o tie žmonės, kurie šiandien gali tvirtai iškelta galva ir atviromis akimis žiūrėti į visuomenę, kad būtent jie ir pasirinks stiprinti Lietuvoje dešiniąsias jėgas“, – sakė G.Landsbergis.
Trauktųsi iš partijos
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Povilas Urbšys naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad faktas, jog dar vienai politinei partijai pareikšti įtarimai, rodo, kad Lietuvoje politinė korupcija yra smarkiai išsikerojusi.
„Nė viena politinė jėga nėra apsaugota nuo tokių skandalų, jeigu sumaišo politiką su verslu arba padaro verslą iš politikos. Be abejo, teismai galutinai nuspręs, kiek tai pagrįsti kaltinimai, bet vaizdelis tikrai nekoks“, – kalbėjo P.Urbšys.
Jis priminė, kad Liberalų sąjūdis save pateikė kaip alternatyvą kitoms, jau esančioms politinėms partijoms kaip atsinaujinimo viltį. Tačiau, pasak P.Urbšio, rinkėjai vėl liko nuvilti.
Tiesa, V.Gailiaus sprendimą pasitraukti iš Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų jis pavadino logišku sprendimu. Anot jo, tai rodo, kad dabar jau buvęs komisijos pirmininkas sau kelia aukštus reikalavimus.
„Jo žingsnis atitinka aukštus politinės moralės standartus“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė „valstietis“,
Paklaustas, kaip, jo galva, turėtų elgtis kiti Seime esantys liberalai, P.Urbšys atsakė, kad atsidūręs tokioje situacijoje atsisakytų partijos nario įgaliojimų. Taip jis parodytų, kad tokia partijos padėtis neatitinka jo vertybių.
Jis pastebėjo, kad kai kokia nors neteisėta veika yra įtariamas partijos narys, tapo įprasta, jog jis stabdo narystę partijoje, tačiau visai kas kita yra tai, kad įtarimai pareikšti partijai. Tad ką daryti partijos nariams, lieka neaišku.
„Pagal tą logiką visi turėtų stabdyti savo partinius įgaliojimus ir galų gale bandyti ginti savo garbę Seime“, – sakė P.Urbšys.
Nesupranta, kaip galima reikšti įtarimus
Kitos partijos, kuriai pareikšti įtarimai, „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigė, kad jam kyla klausimų, dėl ko partijoms ar juridiniams asmenims apskritai reiškiami įtarimai.
„Mano įsitikinimu, pareikšti įtarimus partijai – tas pats, kas pareikšti įtarimus 10 ar 12 tūkst. partijos narių. Taip neturėtų būti. Tada įtarimai pareiškiami ir ten dirbantiems asmenims, nors galbūt tik vienas galėjo padaryti kažkokią nusikalstamą veiką“, – sakė R.Žemaitaitis.
Spėlioti, kuo gali baigtis liberalų istorija, jis nenorėjo, nes, pasak jo, Lietuvoje teisiniai procesai trunka be galo ilgai.
