Bėda ir tai, kad šiuos procesus ne tik paspartina, bet ir valdo teisėsauga.
Būtent šią stiprėjančią tendenciją dar kartą ryškiai nušvietė vakarykštis sprogimas politikos fronte – teisėsauga oficialiai pareiškė įtarimus korupcija Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai.
Seniai buvo akivaizdu, kad teisėsauga, kurios pagrindinis taikinys dar prieš Seimo rinkimus neregėtą skandalą sukėlusioje byloje yra koncernas „MG Baltic“, mėgins ant mėsininko kablio pakabinti ir abi partijas, o ne tik jų veikėjus.
Ar neatsitiks taip, kad Liberalų sąjūdžio rezultatai rinkimuose bus panaikinti, o jo atstovai išspirti iš Seimo? Juk prokuratūra ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavė Vyriausiajai rinkimų komisijai, teigdama, kad liberalų rinkimų kampanija galėjo būti finansuojama iš juodosios kasos.
Žinoma, sunkoka įsivaizduoti, kad teisėsauga užsimotų iškart prieš dvi neseniai pirmajam politikos ešelonui priklausiusias partijas neturėdama labai tvirtų įrodymų, kad E.Masiulis, kiti liberalai arba „darbietis“ V.Gapšys ėmė pinigus ne sau, o joms.
Kita vertus, žinant mūsų teisėsaugos reputaciją, polinkį į viešųjų ryšių žaidimus ar net tiesioginį dalyvavimą politikoje, neįmanoma atmesti versijos, kad tokie įtarimai dabar išplėsti neturint pakankamai argumentų.
Galima tiktai spėti, jog teisiniai bei teisminiai žaidimai truks dar ilgai ir jų teisinė baigtis tikrai neaiški. O politinė?
Kas bus su Darbo partija, jau seniai neturi didelės reikšmės. Jai naujos gyvybės jau nebeįkvėps nei V.Uspaskichas, nei, pavyzdžiui, buvusi jo sutuoktinė J.Blažytė.
Dėl liberalų – kita šneka. Užtenka prisiminti, jog per praėjusius Seimo rinkimus, kai galimos korupcijos šešėlis jau tuomet buvo užslinkęs ant visos partijos, daugiamandatėje apygardoje už jos sąrašą balsavo daugiau kaip 115 tūkst. žmonių.
Aišku, konservatoriai, kaip ir tuomet, vėl mėgina dėti kryžių ant savo pagrindinių konkurentų ir kviečia jų rėmėjus po savo vėliava. Dalį jų gali ir prisivilioti, tačiau visiškai suvirškinti liberaliųjų masių tikrai nepavyks.
Bet konservatorių, kaip pagrindinių ne tik dešiniojo sparno, bet ir visų vadinamųjų tradicinių partijų stovyklos atstovų, pozicijos dar labiau sustiprės.
Dalis liberaliai mąstančių piliečių toliau balsuos už Liberalų sąjūdį ar tuos pačius žmones, pakeitusius iškabą ir pavadinimą. Dalis nusivils ir išvis neis į rinkimus. Dalis balsuos už kokius nors naujus gelbėtojus, kokiais pernai rudenį tapo „valstiečiai“.
Pastarieji ir dabar bando išgręžti maksimumą iš dar labiau suteršto liberalų munduro ir taip kilstelėti žemyn garmantį savo reitingą. Štai premjeras S.Skvernelis net prabilo apie nuolatinę Seimo komisiją politinei korupcijai nagrinėti.
Bet dar nežinia, kiek pliusų iš tokių žaidimų gaus būtent „valstiečiai“, o kiek – kokie nors dabartinių valdančiųjų pamėgdžiotojai, užimsiantys jų vietą.
Įtarimai dviem partijoms buvo ne pirma rupios druskos sauja, šią savaitę šliūkštelėta į vidaus politikos košę. Labiausiai joje kunkuliavo ir net isteriškas emocijas kėlė Rusijos grėsmė.
Pasibaigė pratybos „Zapad“, apie kurias, kaip apie būsimos Rusijos invazijos repeticiją, aukščiausi Lietuvos politikai ir įžvalgieji karo ekspertai visam pasauliui trimitavo daug mėnesių.
Dabar tie šaukliai aiškina, jog būtent dėl to Rusija ir neužpuolė Lietuvos, o visi tie, kas netiki, kad rusai tai ketino padaryti per „Zapad“, apskritai abejoja Rusijos invazijos grėsme Lietuvai. O tai – nusikaltimas.
Prezidentė D.Grybauskaitė, iš Jungtinių Tautų tribūnos visam pasauliui toliau kalbėjusi apie Rusijos ketinimus užimti kaimynines šalis, pasak taiklios politologo K.Girniaus įžvalgos, tik patvirtino, kad Lietuva – „vieno klausimo“ valstybė.
Negana to, tas klausimas keliamas nelabai racionaliai.
Bet tarptautinė reputacija – buvusi nebuvusi. Kur kas svarbiau – atmosfera šalies viduje. Tai, kad ji darosi vis labiau liguista, parodė su nauja jėga įsisukę aistrų verpetai dėl netoli Lietuvos sienos statomos Astravo atominės elektrinės (AE). Apie šio monstro grėsmę „Lietuvos rytas“ perspėjo, kai dar net nebuvo pamatų, bet tuometė dešiniųjų valdžia į tai numojo ranka.
Užtat dabar žmonės, kurie suabejoja šiandienine superkaringa Lietuvos laikysena („užblokuosim“ ir „nugriausim“), yra skelbiami Kremliaus agentais. Labiausiai juos demaskuoti stengiasi konservatoriai, kurių valdžia ir pražiopsojo AE startą, o vėliau sukelta isterija tik paskatino tas statybas.
O šią savaitę prabilo ir premjeras S.Skvernelis, išvadinęs Kremliaus ruporu socialdemokratų lyderį G.Palucką, kuris užstojo savo bendražygį V.Andriukaitį, bandžiusį paaiškinti, kad šauksmais apie AE uždarymą arba joje pagamintos elektros blokadą saugumo problemos neišspręsi.
Negana to, mūsų dešinieji politikai valstybės išdavikų sąrašą ką tik papildė Energetikos instituto mokslininkais, kurie, pasirodo, jau ne pirmus metus su kompetentingais prancūzų, vokiečių, suomių specialistais konsultuoja baltarusius, kaip saugiau statyti atominę elektrinę.
Mokslininkai buvo viešai gėdinami, kad gauna pinigus už tokį darbą, nors prieš imdamiesi šios veiklos jie konsultavosi su Užsienio reikalų ministerijos pareigūnais. Pastarieji dabar, atrodo, nėrė į krūmus.
Nei aukščiausiems šalies pareigūnams, nei diplomatams nė motais, kad šis projektas yra Europos Sąjungos, o Lietuva taip gali rūpintis atominės elektrinės, kurios šūkiais nebesustabdysi, saugumu, ir dar net turėti realią informaciją iš vietos.
