Naujienų portalas lrytas.lt kalbinti politologai teigia, kad Lietuvoje tokio darinio dar nėra buvę. Nors socialdemokratų frakcijos nariai, pasirinkę ir toliau remti „valstiečių“ darbus, gali dengtis gražiais norais ir darbais, jų tikslas yra aiškus. Jie visai nenori trauktis iš valdančiųjų gretų, naujienų portalui lrytas.lt sakė kalbinti politologai.
Aiškus socialdemokratų skilimas
Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga įvardijo, kad tai yra kuo aiškiausias partijos skilimas.
„Lietuvoje tokio varianto nebuvo, nes tai tam tikras žaidimas, vykstantis vienoje partijoje. Ir tai liudija tos partijos nuomonių išsiskyrimą, o jeigu vadintume daiktus tikraisiais vardais, tai yra jau prasidedantis skilimas“, – savo požiūrį dėstė S.Spurga.
Pašnekovo teigimu, toks darinys gali egzistuoti, tačiau mūsų šalies politikos lauke frakcija be partijos yra niekas.
„Žinoma, tam tikra prasme toks darinys yra visiškai įmanomas, bet jeigu žiūrėtume į mūsų politinę sistemą, matytume, kad pagrindinis žaidimas politiniame lauke yra partija. Per ją vyksta visi procesai. O frakcija yra partijos dalis. Frakcija pati kaip savarankiška, be pagrindo yra niekas“, – sakė MRU docentas.
Paklaustas, ar tai nėra bandymas likti valdžioje bet kokia kaina, politologas tikino, kad yra du požiūriai. Tačiau socialdemokratų frakcijos narių sprendimas yra kuo aiškiausias.
„Galime įžiūrėti pusiau pilnos arba pusiau tuščios stiklinės metaforą. Galima sakyti, kad yra žmonių grupė, kuri siekia saugoti savo postus. Gali sakyti, kad tai žmonių grupė, kurie jaučia atsakomybę, nori stabilumo, tęstinumo, nori įgyvendinti programines nuostatas ir panašiai. Bet, aišku, dabar, po partijos sprendimo, tai atrodo kaip iššūkis. O čia yra gudravimas ir dar labai naivus. Jie gal ir gali sakyti, kad mes ką norim, tą darom, bet mes visi suprantame, kas čia vyksta“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė S.Spurga.
Frakcijos nariai turi trauktis iš partijos?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dr. Liutauras Gudžinskas sakė, kad tokio darinio apibrėžties tiesiog nėra. O frakcijos sprendimas rodo ėjimą prieš partijos sprendimą.
„Tiesą sakant, aš pats nelabai įsivaizduoju, kas tai yra. Tai savotiška inovacija kalbant apie partinę politiką. Koalicijos yra sudaromos tarp partijų, kurios dalyvauja rinkimuose, o jų atstovai sudaro frakciją. Bet tas sprendimas, kurį dabar priėmė frakcija, reiškia, kad ji eina prieš partijos tarybos valią. Ir dabar, jei jie ir toliau laikysis tos pozicijos, tai esminis klausimas, kaip tai vertina partijos organai – partijos etikos ir procedūrų komisija. Ir ar tokia situacija normali“, – sakė L.Gudžinskas.
Seimo statuto 38 straipsnio, nurodančio teisę jungtis į frakcijas ir jų darbo laiką, 5 punktas nurodo, kad frakcijos gali jungtis į koalicijas, kurios gali veikti kaip viena frakcija.
Pašnekovas taip pat teigė, kad tai išbandymas visai partijai. O prieš tarybos narių sprendimą sukilę partijos nariai turėtų trauktis.
„Tai yra gana rimtas smūgis pačiai Socialdemokratų partijai ir tikras išbandymas jos vienybei. Jeigu nesikeis pozicijos, galima būtų prognozuoti, kad frakcijos nariai, kurie paprieštaravo absoliučią daugumą surinkusiam tarybos sprendimui, turėtų trauktis iš partijos“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė politologas.
„Tokie dariniai atsiranda, kai nori bet kokia kaina išlikti valdžioje, ieškoma įvairiausių variantų“, – susidariusią situaciją komentavo L.Gudžinskas.
Sukūrė „frakcijų koaliciją“
Iš valdančiosios koalicijos pasitraukusios Socialdemokratų partijos frakcija Seime pasirašė su „valstiečių“ frakcija susitarimą dėl bendradarbiavimo. Už tai pirmadienį balsavo 10 Socialdemokratų partijos frakcijos narių, pranešė partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Frakcija balsavimu nutarė, dešimt prieš keturis, jog frakcija vadovaudamasi Seimo statutu sudaro koaliciją su Valstiečių ir žaliųjų frakcija bendrai veiklai. Pasirašė tokią deklaraciją dešimt asmenų, dešimt pasisakė „už“, keturi „prieš“, ir frakcija priėmė sprendimą“, – po frakcijos posėdžio žurnalistams patvirtino partijos pirmininkas G.Paluckas.
Už susitarimą su „valstiečiais“ balsavo frakcijos seniūnas Andrius Palionis, Gediminas Kirkilas, Rimantas Sinkevičius, Algirdas Butkevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė, Juozas Bernatonis, Artūras Skardžius, Antanas Vinkus, taip pat socialdemokratų frakcijai priklausantis „darbietis“ Valentinas Bukauskas.
Prieš pasisakė Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algirdas Sysas, Juozas Olekas, susilaikė Julius Sabatauskas.
Frakcijos narių nuomone, partijos tarybos sprendimas trauktis iš valdančiosios koalicijos su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga buvo pernelyg ankstyvas, pagrįstas emocijomis, o ne argumentais.
