Kas laukia dar neseniai vienos stipriausių partijų?
Valdžios kėdės svarbiau už partiją. Tokio akibrokšto iš partijos atstovų Seime sulaukęs jos lyderis Gintautas Paluckas „Lietuvos rytui“ pripažino – tai pats blogiausias scenarijus iš visų svarstytų: „Visus variantus modeliavau, bet šitas buvo tikėtinas mažiausiai. Partijos istorijoje tokio akibrokšto nėra buvę.“
Šeštadienį partijos taryba absoliučia balsų dauguma palaimino skyrių valią trauktis iš valdančiosios koalicijos ir visų užimamų valdžios postų, sekmadienį socialdemokratai jau buvo pradėję tartis, kaip gyvens toliau, bet pirmadienį G.Palucko laukė ledinis dušas – frakcija pasirašė susitarimą su „valstiečiais“.
Frakcija Seime suskilo
Pasirodo, kad sekmadienį kai kurie Seimo socialdemokratai slapta nuo partijos vadovybės jau rezgė kitą planą – pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Ramūno Karbauskio vadovaujama „valstiečių“ frakcija. Tai vakar pranešė pastarasis politikas.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, tiek R.Karbauskis, tiek premjeras Saulius Skvernelis ir patys kalbėjosi su kai kuriais socialdemokratais, ragino juos nevykdyti partijos sprendimo. Už tai buvo žadama įvairių postų.
Šių pokalbių rezultatas toks: už susitarimą su „valstiečiais“ vakar balsavo dešimt socialdemokratų frakcijos narių iš devyniolikos, keturi buvo prieš, vienas susilaikė.
Už susitarimą balsavo Andrius Palionis, Gediminas Kirkilas, Rimantas Sinkevičius, Algirdas Butkevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė, Juozas Bernatonis, Artūras Skardžius, Antanas Vinkus, taip pat „darbietis“ Valentinas Bukauskas.
„Prieš“ buvo Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algirdas Sysas, Juozas Olekas, o susilaikė Julius Sabatauskas.
Pastariesiems net neužtektų balsų sudaryti frakcijos, tačiau spėjama, kad prie G.Palucko šalininkų gali prisidėti vakarykščiame balsavime nedalyvavęs Algimantas Salamakinas, pakeisti nuomonę esą gali ir frakcijos seniūnas A.Palionis.
Frakcijos posėdyje taip pat nebuvo ant apkaltos slenksčio atsidūrusio Mindaugo Basčio, tačiau beveik neabejojama, kad jis liks su frakcijos dauguma.
Balsavime nedalyvavo ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Norėdamas išsaugoti šį portfelį jis paliko partiją.
Prireiks avarinio nusileidimo
Kaip elgsis Seimo narių akibrokšto sulaukusi partija? Kokios audros sekmadienio vakarą kilo socialdemokratų padangėje? Ar lyderiui pavyks nutupdyti į turbulencijos zoną įsisukusį partijos lėktuvą?
– Aiškaus ir racionalaus atsakymo, kas įvyko, neturiu, – „Lietuvos rytui“ prisipažino G.Paluckas. – Mes sekmadienį buvome susitikę ir kalbėjome, kaip įgyvendinti tarybos sprendimą.
Nepaisant skirtingų nuomonių, buvo nusiteikimas vykdyti partijos valią. O pirmadienį girdžiu R.Karbauskio pareiškimą, kad tai, dėl ko buvo frakcijoje balsuojama, jau pasirašyta anksčiau.
– Bet juk niekam nebuvo paslaptis, kad tarp Seimo socialdemokratų ir „valstiečių“ jau kurį laiką vyko užkulisiniai susitarimai?
– Buvo žinoma, kad vyksta kažkokie susitarimai, bet buvo netikėta, kad pirmadienį frakcijoje svarstytas susitarimas su „valstiečiais“ jau pasirašytas. Tai dvigubas akibrokštas.
Nemanau, kad šį partijos bičiulių demaršą galima įvertinti racionaliai. Čia yra kažkas, ką logiškai sunku paaiškinti.
– Vis dėlto kas galėjo lemti tokį frakcijos sprendimą: noras išsaugoti užimamus postus, asmeninės ambicijos, kerštas?
– Viskas kartu, yra kompleksas priežasčių. Kuri iš jų lemiama, tiesą sakant, aš nežinau. Bet tai jau nebeturi didelės reikšmės. Šiandien partija įtraukta į dar neregėtą emocijų audrą.
– Ar tai blogiausias pasitraukimo iš koalicijos scenarijus?
– Tai pats blogiausias scenarijus visiems – ir partijai, ir tiems jos nariams, kurie pasirašė susitarimą, ir „valstiečiams“.
Nors R.Karbauskis ir džiaugiasi mus pergudravęs, ilgainiui vargu ar jis gali tikėtis to stabilumo ir nuoseklumo, apie kurį kalba.
– Kas laukia partijos sprendimo nevykdžiusių bičiulių? Ar jie bus šalinami iš partijos? O gal pasitrauks patys?
– Taisyklės galioja visiems. Kol kas palauksiu, gal bičiuliai persigalvos.
Partijoje kilo audra. Jau dabar pasipylė daug skundų partijos etikos sargams. Gal jie atvers akis bičiuliams ir įrodys, kad negalima eiti prieš partijos valią?
Kai daugumos balsais priimtas sprendimas, privaloma laikytis taisyklių, kitaip dalyvavimas politinės partijos veikloje yra beprasmiškas.
Aš nežinau, kokius sprendimus frakcijos narių atžvilgiu priims mūsų etikos sargai, tačiau gerbiu L.Linkevičių, kuris, nesutikdamas su partijos sprendimu, pats nusprendė iš jos trauktis. Apmaudu, kad jis išėjo, bet jokių priekaištų jam neturiu – toks jo apsisprendimas.
– Ar gali būti, kad taip pasielgs ir ūkio ministras M.Sinkevičius?
– Tai priklausys nuo S.Skvernelio ir M.Sinkevičiaus susitarimo ir įsivaizdavimo, kaip jis mato savo politinę ateitį. Kol kas jis įvykdė savo pažadą ir nunešė atsistatydinimo pareiškimą, bet nenustebčiau, jeigu pakeistų nuomonę. Nors dar yra per jaunas, kad mėtytųsi. (Juokiasi. – Red.)
– Neįžvelgiate pavojaus, kad pirmą kartą Socialdemokratų partija Seime gali iš viso likti be frakcijos?
– Tokios grėsmės tikrai nematau. Susitarimą pasirašė dešimt frakcijos narių, ne vienuolika, kaip mėginama pasakyti, o frakcijoje yra 17 narių.
Turiu informacijos, kad frakciją pavyktų sudaryti, bet kol kas nėra prasmės ką nors modeliuoti – dar negali žinoti, kaip toliau elgsis partija ar tie jos nariai, kurie pasirašė susitarimą su „valstiečiais“. Politikoje niekas nestovi vietoje.
– Ar nesigailite pradėjęs šį procesą ir užviręs visą košę?
– (Atsidūsta. – Red.). Pats blogiausias dalykas pralaiminčiai partijai yra važiuoti tais pačiais bėgiais. Kitas blogumas – visuomenei nesuprantamos drungnos politinės nuostatos, polinkis į kompromisus ir pataikavimą. Kaip ir drungna arbata. Tai niekam neskanu.
Tikrai matau strateginę mūsų partijos raidos viziją be kompromisų su sąžine dėl užimamų politinių postų.
– Gal toks posūkis net išeis į naudą – nereikės vaidinti, kad frakcija pasitraukia iš koalicijos, nors ir toliau liktų postuose ir remtų „valstiečius“?
– Atvirumas ir sąžiningumas prieš save ir rinkėjus – didžiausia ir rečiausiai politikoje aptinkama vertybė. Nėra ko slėpti, takoskyra egzistavo jau seniai, o dabar atsiskleidė gana atvirai.
– Gal toks ir buvo jūsų tikslas – atkirsti nuo partijos vadinamuosius ūsuotuosius bebrus?
– Aš socialdemokratų neskirstau į ūsuotus ar neūsuotus, bet kai kuriuos dalykus reikia išsiaiškinti tiesiai šviesiai. Tai geriau nei nuolat po kilimu užsiiminėti kažkokiais keisčiausiais dalykais.
Prigrybauta nenuėjus į mišką
Socialdemokratams nusprendus trauktis iš koalicijos poste nutarė likti ne tik L.Linkevičius, bet ir nepartinė teisingumo ministrė Milda Vainiutė.
Tuo metu Ūkio ministerijai vadovaujantis M.Sinkevičius pranešė atsistatydinantis. Tiesa, premjeras neslėpė bandysiąs jį perkalbėti: „Nematau jokių objektyvių priežasčių, kodėl ministras turėtų trauktis iš Vyriausybės.“
– Kaip vertinate frakcijos daugumos sprendimą likti valdžioje su „valstiečiais“? Tikriausiai žinojote, kad taip gali atsitikti? – vakar M.Sinkevičiaus paklausė „Lietuvos rytas“.
– Meluočiau ir aš, ir visi kiti bendražygiai, jei pulčiau dabar aiškinti, kad mes, nepaisant visko, vis viena esame vieningi ar kažkas panašaus. Tai, kad tos vienybės nėra ir padėtis netgi darosi pavojinga, žinoma, jaučiau seniai ir apie tai net viešai kalbėjau tarybos posėdyje.
Buvo matyti, kad, vienai pusei laimint, antroji vargu ar nusileis. Taip ir įvyko.
Tačiau tai mano sprendimo nepakeitė. Įteikiau premjerui prašymą trauktis iš ministro pareigų. Juk mane į šį postą delegavo ne Seimo frakcija, o partija, todėl nematau galimybių elgtis kitaip.
– Ką, jūsų nuomone, reikėtų dabar kariaujančioms pusėms daryti? Kaip gali toliau rutuliotis situacija partijoje?
– Visi įvarėme save į tokį kampą, kad nebeaišku, kaip iš jo išeiti ir ką daryti. Blogiausia, kad absoliučiai vyrauja emocijos ir „tikėjimo-netikėjimo“ logika. Niekas vienas kito nesiklauso, teisingiau, nesiklauso, kas kalbama, ir argumentų, ir viskas pagrįsta tuo, ar „tiki“, ar „netiki“ pirmininku.
Kalbant apie artimiausią ateitį, pirmiausia kyla klausimas – tai kiek frakcijų Seime mes turime? Vieną ar jau dvi? Atrodo, kad realiai mūsiškiai Seime jau susiskaldę – 10 prieš 7.
– Logiškai mąstant, G.Paluckas dabar turėtų tiems dešimčiai parodyti duris.
– Ko gero. Kita vertus, man tiesiog per sunku įsivaizduoti, kad tie žmonės, kurie kūrė šią partiją, ją vedė į priekį, vadovavo, dabar būtų tiesiog išmetami. Man tai netelpa galvoje.
Juk dar šeštadienį, partijos tarybai nutarus trauktis iš koalicijos, buvo galima tikėtis, kad tai jau ir yra kulminacija, tos mūsų dramos ar melodramos – kas čia jau besupaisys – atomazga. Bet kur tau!
– Kas lėmė tokią priešpriešą? Užkulisiuose kalbama, jog daugiausia – G.Palucko ambicijos įrodyti, kad jis yra pranašesnis už partijos senimą Seime.
– Akivaizdu, kad mes nebegirdime vienas kito. Tai buvo labai aiškiai justi, pavyzdžiui, ir taryboje.
Ten buvo siūlomas trečias, savotiškas išeities, kelias. Užfiksuojame kokius penkis ar daugiau klausimų, kurie mums yra svarbiausi, ir iškeliame „valstiečiams“ sąlygą, kad jie turi būti išspręsti iki šios sesijos pabaigos. O jei ne – pradedame svarstyti likimą koalicijoje, iš jos traukiamės.
Bet ne, kompromiso apskritai nebuvo norima ieškoti. Juk ir Seimo frakcija vis prašė aiškesnių argumentų, kodėl reikia išeiti, o ne vien tikėjimo, kad išėję į opoziciją socialdemokratai pagaliau ras tą savo filosofinį akmenį, kurį esą kažkur pametė. Tačiau frakcija tų argumentų neišgirdo.
Kalbant apie partijos pirmininko motyvus, manau, kad jis vis dėlto nuoširdžiai tiki, jog tik tokiu būdu socialdemokratai gali atsigauti, ir dėl to taip elgiasi.
Apskritai visa tai, ką dabar regime, yra pralaimėtų Seimo rinkimų ir naujo partijos lyderio rinkimų tąsa. Nesugebėjome atsigauti ir susitelkti, suvaldyti emocijų.
Nežinau, gal tuo atveju, jei partija būtų likusi valdžioje, būtų buvę dar blogiau. Tačiau dabar akivaizdu, kad judame tikrai ne į gera. Atrodo, kad pametėme protą. Nereikėjo nė miško – prigrybavome iki kaklo.
– Ką ketinate veikti jūs pats, jei atiduosite ministro portfelį?
– Grįšiu prie ištakų, į gimtąją Jonavą. Galbūt ir šiokią tokią pertrauką norėtųsi padaryti.
Tačiau iš politikos tikrai nežadu trauktis. Kita vertus, tebelieku partijos vicepirmininkas.
Tikisi stabilumo
Premjeras S.Skvernelis vakar „Lietuvos ryto“ televizijai teigė, kad „valstiečių“ ir socialdemokratų frakcijų koalicija reikš dar stabilesnį Vyriausybės darbą.
„Tikrai tai yra dauguma, reali dauguma. Manau, kad bus stabilesnis darbas, nes mums reikės bendrauti pačiame Seime, su Seimo nariais, kurie žino realią situaciją, dalyvauja nacionalinėje politikoje, yra patyrę valstybės valdymo reikaluose.
Sudarę koaliciją su socialdemokratais „valstiečiai“ ieškos ir kitų frakcijų paramos Seime, pirmiausia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei „Tvarkos ir teisingumo“. Šios frakcijos nebūtinai formaliai priklausys valdančiajai daugumai“, – BNS kalbėjo S.Skvernelis.
