Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) atlikus ligoninės valdymo ir veiklos auditą, portalą lrytas.lt pasiekė naujos šokiruojančios detalės – pažymoje dėl audito ataskaitos pateikiamos išvados apie neefektyvų 52 tūkst. eurų panaudojimą, atliekant aplinkos tvarkymo darbus, taip pat nurodyta, kad dėl nuotoliniu būdu įdarbintų žmonių Kauno klinikinė ligoninė patyrė daugiau nei 47 tūkst. eurų darbo užmokesčio su priskaitymais sąnaudų, galimai lėšas panaudojo neefektyviai.
Audito specialistai pareiškė, jog nėra net parengta tvarka, reglamentuojanti dirbančiųjų nuotoliniu būdu teises, pareigas ir atsakomybę. Pavedimai, užduotys buvo duodami žodžiu, žodine tvarka vykdavo ir atsiskaitymai už atliktą darbą.
Viena iš pažymoje minimų nuotolinių darbuotojų – Kauno apygardos teismo pirmininko, buvusio kandidato į šalies generalinius prokurorus Nerijaus Meilučio žmona Vilma Meilutienė, šioje gydymo įstaigoje einanti dokumentų valdymo vadybininkės pareigas.
Abejonės dėl efektyvumo
SAM audito specialistus sudomino penki Kauno klinikinės ligoninės darbuotojai, pagal nuotolines sutartis įdarbinti Informacijos ir dokumentų valdymo skyriuje: V.Meilutienė, vadybininko pareigas einantis gydymo įstaigos direktoriaus pavaduotojos slaugai Gražvydės Masiliūnienės sūnus Paulius Masiliūnas, atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Stanišauskas, programų priežiūros specialistai Genadijus Šelepinas ir Algerdas Mečinskas.
Kaip nurodoma pažymoje, jiems visiems nuo 2016 metų sausio iki 2017 metų gegužės buvo sumokėta daugiau nei 47 tūkst. eurų darbo užmokesčio.
N.Meilutienė nuotoliniu būdu buvo įdarbinta trim dienom per savaitę, o G.Stanišauskas – pusei darbo laiko.
„Nustatyta rizika dėl Informacijos ir dokumentų valdymo skyriuje įdarbintų penkių darbuotojų pagal nuotolines sutartis faktiškai atliktų ir vykdytų funkcijų, nes atsiskaitymai nebuvo fiksuoti. Dėl darbuotojų dvigubo pavaldumo pažeistas valdymo principas, neužtikrinta atliktų darbų ir funkcijų vidaus kontrolė.
Įstaiga dėl darbuotojų, įdarbintų pagal nuotolines sutartis 2016 metais ir 2017 metų sausio-gruodžio mėnesiais patyrė 47 185 eurus darbo užmokesčio su priskaitymais sąnaudų, todėl galimai lėšas panaudojo neefektyviai“, – tvirtinama SAM Vidaus audito skyriaus vedėjo Vytenio Gudelio pasirašytoje pažymoje.
Audito ataskaitos santraukoje kertama dar aštriau: Informacijos ir dokumentų valdymo skyriaus vadybininko pareiginiuose nuostatuose yra dalis funkcijų, kurios negali būti vykdomos nuotoliniu būdu, ligoninėje neparengta tvarka, reglamentuojanti pagal nuotolinio darbo sutartis dirbančių žmonių pareigas, teises ir atsakomybę.
Santraukoje nurodoma, jog nuotolinį darbą atliekantys gydymo įstaigos atstovai vykdo žodines užduotis ir pavedimus, atsiskaito už jas taip pat žodžiu.
Todėl nėra galimybės net įvertinti, kiek naudingas ligoninei toks darbuotojas, nes jo darbai ir atsiskaitymai už įvykdytas funkcijas nėra fiksuojami.
Kaip teigiama Vidaus audito skyriaus pažymoje, nuo 2017 metų birželio darbiniai santykiai su „nuotolininkais“ buvo nutraukti.
Kauno klinikinė ligoninė neatsakė į naujienų portalo lrytas.lt klausimus, kiek šioje gydymo įstaigoje įdarbinta žmonių pagal nuotolines sutartis nuo 2012 metų, ar jie atvykdavo į ligoninę bent kartą per savaitę.
Kritika – ir dėl kitos veiklos
Tikrintojams krito į akis ir Kauno klinikinėje ligoninėje atlikti aplinkos tvarkymo darbai.
Bendrovei „Gritomas“ nuo 2016 metų gegužės iki 2017 metų bakandžio sumokėta visa sutartyje nurodyta suma – daugiau nei 105 tūkst. eurų, nors sutartis praėjusių metų gegužės 3 dieną buvo sudaryta 24 mėnesiams.
Pažymos išvadoje konstatuojama, jog ligoninė neefektyviai panaudojo 52 635 eurus.
Lėšos, numatytos aplinkos tvarkymo darbams 2 metams, buvo išleistos vos per 11 mėnesių – nebuvo pakankamai kontroliuojamas sutarties vykdymas.
Be to, išaiškėjo, jog tarnybinių automobilių remonto darbams išleista 242 eurais daugiau nei numatyta automobilių serviso paslaugų sutarties priede.
Siekė nušalinti teismą
Kauno apygardos teismo pirmininko N.Meilučio žmona V.Meilutienė ligoninėje buvo įdarbinta 2013 metų rugpjūtį – tuo metu, kai ligoninei jau vadovavo Gediminas Abeciūnas.
V.Meilutienė priimta priimta į pareigas, kurioms nereikėjo skelbti konkurso.
G.Abeciūnas, pralaimėjęs baudžiamąją bylą Kauno apylinkės teisme dėl šmeižto buvusiai savo pavaduotojai Ritai Banevičienei, aukštesnėje instancijoje, Kauno apygardos teisme, pasiekė pergalę – 2016 metų sausį jis buvo išteisintas.
Vykstant civiliniam procesui su ligonine dėl darbo ginčų komisijos sprendimo R.Banevičienė siekė, kad ši byla nebūtų nagrinėjama Kauno apygardos teisme, nurodė savo abejones dėl galimo nešališko jos svarstymo, tačiau šis prašymas buvo atmestas.
N.Meilutis tiesiogiai dalyvavo Kauno klinikinės ligoninės ir „Lietuvos ryto“ televizijos teisminiame ginče – priklausė nepalankią nutartį televizijai priėmusiai Kauno apygardos teisėjų kolegijai.
Vadovaujasi įstatymais ir sąžine
Teismo pirmininkas po šios nutarties priėmimo pareiškė, jog su žmonos žmonos darboviete susijusių klausimų svarstymas jam netrukdė būti objektyviam.
„Mano sutuoktinė ligoninėje neužima vadovaujančių pareigų, jos paslaugos nėra niekaip susijusios nei su pacientų priėmimu, nei su gydymo paslaugų teikimu, nei su ligoninės atstovavimu teismuose, nei su ligoninės atstovavimu šiai bendraujant su visuomenės informavimo priemonėmis.
Mano sutuoktinė nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, taip pat niekaip nebuvo susijusi su byloje keltais klausimais, o vienokio ar kitokio sprendimo byloje priėmimas absoliučiai niekaip nebūtų įtakojęs jos darbo.
Aš pats taip pat neturėjau ir ligi šiol neturiu jokio suinteresuotumo nagrinėti bylas, kuriose dalyvaujančiu asmeniu yra mano sutuoktinės darbovietė, kaip nors kitaip, nei vadovaujantis įstatymu ir sąžine. Dėl išvardintų priežasčių visumos nenusišalinau nuo bylos nagrinėjimo“, – naujienų portalui lrytas.lt tvirtino N.Meilutis.
Išlaidų dydis stebina
Nepaisant sudėtingos finansinės situacijos, Kauno klinikinėje ligoninėje ligoninėje buvo išleistos didelės sumos advokatams ir automobiliams.
Gydymo įstaiga įsigijo du prabangius 2014 metų laidos visureigius „Mitsubishi Outlander“, o advokatų profesinei „Jankauskas ir partneriai“ už teisines paslaugas buvo skyrusi apie 69,5 tūkst. eurų.
Taip pačiai kontorai 18,4 tūkst. eurų sumokėta vien ginče dėl žalos atlyginimo su kūdikio Domo Drėzo šeimos nariais – mažylis mirė dėl gydymo įstaigos slaugytojos Valdarezos Beleškienės kaltės, vietoje paskirto gliukozės tirpalo suleidusios jam mirtiną kalio injekciją.
2014 metų gruodžio 31 dienos Kauno klinikinės ligoninės finansinės ataskaitos duomenimis, ligoninės finansiniai įsipareigojimai sudarė 12,93 mln.litų (3,74 mln. eurų) ir beveik prilygo gydymo įstaigos ilgalaikiam turtui (12,98 mln. lt arba 3,75 mln. eurų).
Pasak Sveikatos apsaugos ministro patarėjos Linos Šriubėnės, įstaigos veikla pastaruosius antrus metus išlieka nuostolinga. Tai kelia didelį nerimą dalininkams – Sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui.
SAM Sveikatos strategininės plėtros skyriaus Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė naujienų portalui lrytas.lt teigė, jog 2016 metų pabaigoje Kauno klinikinės ligoninės deficitas sudarė 305 527 eurus.
Dėl sumų - patikslinimas
Straipsnyje iš pradžių buvo įsivėlusi klaida - nurodyta, jog Kauno klinikinės ligoninės grynasis veiklos deficitas 2016 metų pabaigoje sudarė 10,2 mln. eurų.
Rengiant straipsnį, buvo remiamasi SAM Sveikatos strateginės plėtros skyriaus 2017-08-21 d. raštu „Dėl viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės 2017 metų I pusmečio siektinų veiklos užduočių (rodiklių) vykdymo ataskaitos“.
Straipsnyje netyčia klaidingai buvo įvertintos ir užrašytos deficito (perviršio) sumos. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat padarė klaidą, minėto dokumento lentelėje neteisingai nurodžiusi metus. Prieš straipsnio pasirodymą tikslinantis su Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaite-Šriubėne, ji taip pat per klaidą nurodė, jog 10,2 mln. eurų yra nuostolingą veiklą iliustruojantis skaičius.
Patikslinimas. Kaip spalio 3 dieną patikslino SAM Sveikatos strateginės plėtros skyriaus ryšių su visuomene projektų vadovė A.Žilinaitė, Kauno klinikinės ligoninė 2014 metų pabaigoje turėjo 189139 eurų deficitą, 2015 m. pabaigoje ligoninė turėjo perviršį (1028890 eurų), o 2016 m. pabaigoje ir vėl buvo deficitas (305257 eurai).
Kaip nurodoma Kauno klinikinės ligoninės interneto puslapyje, šios įstaigos įsipareigojimai pagal 2017 metų birželio 30 d. duomenis sudarė 6,69 mln. eurų (paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena).
Atliekamas drausminis tyrimas
„2017 m. rugpjūtį baigtas auditas parodė, kad šios įstaigos vadovas G.Abeciūnas negeba vykdyti viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo kontrolės, jis nekontroliavo nuotoliniu būdu įdarbintų darbuotojų veiklos, dėl ko įstaiga galėjo patirti apie 100 000 eurų nuostolių“, – naujienų portalui lrytas.lt pareiškė L.Bušinskaitė-Šriubėnė.
Šiuo metu dėl galimų daugybinių vidaus tvarkos pažeidimų G.Abeciūno atžvilgiu yra atliekamas drausminis tyrimas. Pasak L.Bušinskaitės-Šriubėnės tyrimą tikimasi baigti jau šią savaitę.
G.Abeciūnas, jo pavaduotojas Kastytis Grigonis, gydytojas Artūras Šulnius ir slaugytoja Salomėja Skersienė yra teisiami baudžiamojoje byloje dėl buvusios Nacionalinės žemės tarnybos direktorės D.Gineikaitės girtumo slėpimo po jos sukeltos avarijos.
Ligoninė pateikė savo argumentus
Kauno klinikinės ligoninės atstovas komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas:
„Sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus Pažyma „Dėl viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės veiklos ir valdymo Vidaus audito 2017 m. liepos 7 d. ataskaitos Nr. VAA-9“ (toliau-Pažyma) yra naujiena ir jos iki šiol nebuvome matę.
Kaip teisingai pastebėjote, pagrindinis VšĮ Kauno klinikinės ligoninės 2016-2017 m. audituojamojo laikotarpio atlikto audito rezultatas buvo įformintas 2017 m. liepos 7 d. Nr. VAA-9 VšĮ Kauno klinikinės ligoninės valdymo ir veiklos audito ataskaita (toliau – Audito ataskaita).
Pabrėžtina, kad Audito ataskaita buvo užbaigta su keletu rekomendacijų, kurios buvo skirtos, dėl mūsų manymu, mažareikšmių pažeidimų, dėl kurių mes nematėme pagrindo nei prieštarauti, nei rekomendacijas ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl kokių priežasčių po daugiau nei pusantro mėnesio „gimė“ Pažyma, kuri yra Audito ataskaitos „savotiška interpretacija“, mums nėra žinoma, nes mums ši Pažyma oficialiai net nebuvo pateikta.
Pažymos tam tikri teiginiai, ir nuliūdino, ir prajuokino, nes jie, mūsų manymu, prasilenkia su sveika logika, pavyzdžiui:
1)Pažymoje, kaip ir viename iš Jūsų klausimų minima išvada dėl tariamos 242,12 eurų žalos, neva atsiradusios, nes automobilių remonto užsakymuose 242,12 Eur nurodyta didesnė suma už atliktus remonto darbus nei numatyta Automobilių serviso paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1VS-65 priede Nr. 1 (atsarginių dalių pakeitimo kaina (su PVM)). Siūlome atkreipti dėmesį, kad iš tų 242 eurų daugiau nei 160 eurų sudaro atlikti darbai, kurie realiai ir buvo atlikti ir už juos buvo sumokėta „protingomis kainomis“, tačiau vien todėl, kad tie darbai nebuvo išvardinti sutarties priede, jie Pažymoje automatiškai priskiriami tariamai žalai. Tai juokinga ir siūlome pasidomėti ar pavyks surasti automobilių servisą, kuris apsiimtų variklio pagalvę pakeisti už 24 eurus apskritai, o Pažymoje už tokią mažą sumą atliktas darbas, priskiriamas tariamai žalai? Ar tai nėra absurdas? Analogiškai, jei panagrinėsite Pažymą, suprasite kaip „suskaičiuota“ 242 eurų tariama žala.
2)Atkreipiame dėmesį ir į dar vieną įdomią Pažymos interpretaciją dėl darbuotojams, dirbantiems nuotoliniu būdu, išmokėto darbo užmokesčio: Įstaiga dėl darbuotojų, įdarbintų pagal nuotolines sutartis 2016 m. ir 2017 m. sausio-gegužės mėn. patyrė 47 185,09 eurų darbo užmokesčio su priskaitymais sąnaudų, todėl galimai lėšas panaudojo neefektyviai. Audito ataskaitoje nieko panašaus nebuvo, todėl natūralu, kad su tokia Pažymos išvada sutikti negalime, kadangi, šie darbuotojai tinkamai atliko savo pareigas ir užduotis, jie dirbo nepažeidžiant jokių teisės aktų ir teisėtai gavo atlyginimą. Kauno klinikinės ligoninės darbuotojų, dirbančių nuotoliniu ar dalinai nuotoliniu būdu darbo sutartys įformintos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Jų darbo pobūdis yra informacinių technologijų, internetinės svetainės, programų priežiūra, projektų atlikimas, paieška. Ligoninėje jie lankosi tiek kartų, kiek reikia užtikrinti sklandų jų pareigų vykdymą ir/ar pagal nustatytą darbo grafiką, jei darbo sutartimi sulygta tik dėl dalies darbo nuotoliniu būdu. Audito ataskaitoje jokių užuominų apie tokį darbo santykių įforminimo būdą, kaip tariamai neteisėtą, ar neva padarytą žalą, net nebuvo. Todėl siūlome atsižvelgti į mums nežinomomis aplinkybėmis „gimusios“ Pažymos mįslingą formuluotę „todėl galimai lėšas panaudojo neefektyviai.“ Kyla klausimas ką reiškia galima neefektyviai, ir kokią dalį neefektyviai: 5, 100 ar tūkstantį eurų, ar visiems darbuotojams visą išmokėtą darbo užmokestį neefektyviai? Todėl tokia išvada turėtų būti vertinama objektyviai ir kritiškai.
3)Aplinkos tvarkymo išlaidos buvo padidėjusios dėl renovacijos ir remonto darbų ligoninėje, kai teritorijoje reikėjo tvarkyti ir išvežinėti statybines atliekas, jų susidarė nenumatytai didelis kiekis. Remonto darbai buvo atliekami daugelyje skyrių, 2016 m. susidarė didelis kiekis statybinio laužo, nes buvo naikinamos sieninės pertvaros, kapojamos betoninės grindys san. mazguose ir t.t. Sudarytoje sutartyje preliminarus statybinio laužo numatytas išvežimo metinis kiekis buvo mažas, tačiau jo neišvežus statybinio laužo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas būtų neįmanomas, todėl buvo nuspręsta susidariusius statybinio laužo kiekius išvežti anksčiau nei per 24 mėn. pagal sutartimi sulygtus įkainius. Toks paaiškinimas buvo pateiktas ir auditoriams, ir Audito ataskaitoje apie tariamą žalą šiuo aspektu nebuvo nei užuominos.
4)Atsakydami į kitus Jūsų klausimus, informuojame, kad Vilma Meilutienė dirba pagal nustatytą darbo grafiką dokumentų valdymo vadybininke. Kauno klinikinėje ligoninėje ji dirba nuo 2013 metų ir užima ne konkursines pareigas, į kurias įsidarbino pasirašant darbo sutartį abiem darbo sutarties šalims, teisės aktų nustatyta tvarka. Jos išsilavinimas – aukštasis universitetinis. Su jos sutuoktinio pareigomis V.Meilutienės darbas Kauno klinikinėje ligoninėje nesusijęs, jos sutuoktinis jokios įtakos įdarbinimui neturėjo.
P. Masiliūnas yra G.Masiliūnienės sūnus ir dirba informacijos vadybininku, jis turi aukštąjį informacinių technologijų išsilavinimą“
