Tai lėmė du nesusiję įvykiai. Pirmasis – praėjusį savaitgalį Socialdemokratų partija nutarė trauktis iš valdančiosios koalicijos, bet jos frakcija Seime pasipriešino tokiam sprendimui. Antrasis – teisėsauga pareiškė įtarimus Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai.
Darbo partijos tolesnis likimas, regis, svarbus tik patiems „darbiečiams“ ir neturės įtakos vidaus politikos stabilumui.
Liberalų sąjūdžio bėdos Vyriausybei irgi pavojaus nekelia, nors gali gerokai perbraižyti dešinio politinių jėgų sparno žemėlapį, jei dalis liberalų imtų dreifuoti link konservatorių.
Šalį valdantiems „valstiečiams“ svarbiausia, kad paskelbę apie pasitraukimą iš koalicijos socialdemokratai realiai nelipa iš valdžios vežimo.
Kilo tokia politinė painiava, kad, atrodo, net skyrybų su „valstiečiais“ košę užviręs G.Paluckas nežino, ką dabar daryti.
Partijos taryba nubalsavo taip, kaip buvo nusprendę dauguma skyrių. Vis dėlto per anksti G.Paluckas šventė pergalę, nes pirmadienį paaiškėjo, kad frakcija lieka valdžioje.
Seimo „valstiečiai“ ir socialdemokratai sukūrė Lietuvos politiniame gyvenime neregėtą darinį – dviejų frakcijų koaliciją.
Vyriausybė, ko gero, galės remtis Seimo dauguma, nes keliolika socialdemokratų pasirengę toliau dirbti drauge su „valstiečiais“, be to, valdžią žada paremti kitos parlamentinės partijos.
Jei bendradarbiavimo deklaraciją su „valstiečiais“ pasirašę ir jai nepritarę Seimo socialdemokratai išsiskirtų, ši partija pirmą kartą gali likti išvis be parlamentinės frakcijos.
Du socialdemokratų deleguoti ministrai taip pat nenori palikti postų. Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius nedelsdamas atsisakė ilgametės narystės šioje partijoje. Vadinasi, tolesnės savo karjeros jis nė nesieja su socialdemokratais.
Šiai partijai nepriklausanti, bet jos deleguota teisingumo ministrė M.Vainiutė irgi lieka Vyriausybėje.
Tik ūkio ministras M.Sinkevičius elgiasi kitaip. Nors jis įteikė premjerui atsistatydinimo pareiškimą, užsimena, kad nepritaria sprendimui trauktis iš koalicijos. Kitaip sakant, šis Socialdemokratų partijos vicepirmininkas bando laviruoti.
Dar neaišku, kaip susiklostys padėtis Ūkio ministerijoje. Mat S.Skvernelis kol kas nepasirašė ministro atsistatydinimo pareiškimo. M.Sinkevičiaus, kaip gero vadovo, puolė ginti kai kurios verslo struktūros, taigi jaunasis socialdemokratas atsidūrė iš tiesų sudėtingoje apsisprendimo kryžkelėje.
Daug kitų politinio pasitikėjimo postus gavusių socialdemokratų taip pat neskuba atsistatydinti.
Antai Užsienio reikalų ministerijai likus vadovauti L.Linkevičiui nesirengia trauktis ir abu socialdemokratų viceministrai. Didesnė sumaištis Teisingumo ministerijoje – ten M.Vainiutė renka naują komandą, atsistatydina du viceministrai, keli patarėjai.
Tuo metu ūkio viceministrai socialdemokratai dairosi į ministrą M.Sinkevičių ir žada sekti jo pavyzdžiu.
Akivaizdu, kad apsisprendimo nuotaikos apėmė ne tik didžiąją dalį Seimo socialdemokratų – daugelis kitų aukštas pareigas einančių jų bičiulių taip pat svarsto, ką rinktis: valdžią ar partiją.
Maištaujančios Seimo frakcijos narių elgesį žada svarstyti socialdemokratų etikos komisija, galimas ir radikalus sprendimas – šalinimas iš partijos gretų.
Bet jeigu toks sprendimas būtų priimtas, partija netektų labiausiai visuomenei žinomų veikėjų, o jie dar ir išsivestų nemažai savo rėmėjų. Išeiti gali net ištisi skyriai. Galima prisiminti, jog už konfliktą su Druskininkų meru R.Malinausku socialdemokratai jau sumokėjo didelę kainą – visiškai prarado įtaką jų tvirtove laikytame kurorte.
Nežinia, kaip baigsis socialdemokratų vidaus karas. Bet „valstiečiai“ jau gali trinti rankomis – jų padėtis dabar net tvirtesnė nei prieš socialdemokratų tarybos sprendimą trauktis iš koalicijos.
Negana to, jei ši partija skils, tikėtina, kad dalį jos priglaus „valstiečiai“.
Šiuo požiūriu su socialdemokratais galima lyginti Liberalų sąjūdį, kurio aižėjimas stiprina Tėvynės sąjungą.
Juk jaunieji konservatorių vadovai idėjiškai nėra svetimi liberalams, todėl dalis pastarųjų gali sumanyti perbėgti į G.Landsbergio kariauną, kartu nuviliodami ir kai kuriuos rinkėjus.
Žinoma, Liberalų sąjūdžiui teisėsaugos pareikšti įtarimai prekyba poveikiu ir kyšininkavimu nebūtinai baigsis kaltinamuoju nuosprendžiu.
Tačiau politinis liberalų teismas jau vyksta. Antai iki ausų į savą pelkę įklimpę socialdemokratai ragina Vilniaus merą R.Šimašių rinktis partijos arba miesto vadovo vairą.
Nepraleidžia progos pasišildyti prie svylančių konkurentų laužo ir „valstiečiai“ – premjeras S.Skvernelis pasiūlė tirti Seime neskaidrius politikų ryšius su verslu ir taip užsidegė šia idėja, kad net aštriai atsikirto tokiu sumanymu suabejojusiai prezidentei.
Regis, nelaukta „valstiečių“ pergalė pernykščiuose Seimo rinkimuose ne baigė, o tik pradėjo perbraižyti Lietuvos politinį žemėlapį.
