Šešios švietimo srities profesinės sąjungos išsiuntė savo reikalavimus premjerui. Sąraše jų – aštuoni.
Reikalauja geresnių atlyginimų ir darbo sąlygų
Pirmiausia reikalaujama, kad remiantis teisingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti švietimo sistemos stabilumą ir ilgalaikių perspektyvų tęstinumą, būtų pasirašyta tokios redakcijos švietimo šakos kolektyvinė sutartis, kokia buvo sutarta paskutiniame derybiniame susitikime birželio 27-ąją.
„Nuo 2018-ųjų sausio 1-osios panaikinti pedagogų darbo apmokėjimo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų „žirkles“, skiriant valstybės biudžete tikslinę dotaciją, tokiu būdu pasiekiant mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų maksimalų dydį“, – rašoma antrajame švietimo profesinių sąjungų reikalavimų punkte.
Taip pat reikalaujama nuo kitų metų rugsėjo 1-osios įvesti etatinį pedagogų darbo apmokėjimą, kuriame būtų numatomi 20 proc. didesni mokytojų ir kitų švietimo srities darbuotojų atlyginimai.
Siekiama, kad nuo tos pačios dienos būtų nustatomi atitinkamai didesni atlyginimai darbuotojams, turintiems 20 ir 25 metų pedagoginio darbo stažą.
„Nuo kitų metų rugsėjo 1-osios, vadovaujantis etatinio mokytojų darbo apmokėjimo principais ir suderinus su švietimo profesinėmis sąjungomis, pradėti įgyvendinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, pagalbos mokiniui specialistų etatinio darbo apmokėjimo modelio pokyčius, skiriant tam papildomas lėšas valstybės biudžete“, – reikalauja profesinės sąjungos.
Jos taip pat reikalauja, kad ruošiantis mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimui, iki šių metų gruodžio 1-osios, suderinus su švietimo profesinėmis sąjungomis, būtų paruoštos sąlygos ir valstybės biudžete numatytos lėšos kompensacijoms, kurias gautų pedagogai, dirbantys ne mažiau kaip 30 metų ir kuriems iki pensijos liko ne daugiau nei 5 metai, tačiau savo noru pasitraukusiems iš pedagoginio darbo švietimo sektoriuje.
Reikalauja ir aukštosios mokyklos
Tačiau ne tik apie bendrojo ugdymo mokyklas kalbama reikalavimuose. Aukštųjų mokyklų atstovai teigė, kad vykdant universitetų ir kolegijų reformą turėtų būti sudarytos sąlygos ir mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimų kilimui nuo kitų metų.
„O nuo 2019 metų antrojo ketvirčio didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus, atitinkamai kasmet tam skiriant papildomas biudžeto lėšas“, – rašoma kreipimesi.
Vaikų skaičius klasėse turi mažėti
Tačiau ne tik geresnių atlyginimų reikalauja profesinės sąjungos. Vienas iš reikalavimų punktų – vaikų skaičiaus klasėse mažinimas.
Norima, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų grupėse, kuriose mokosi mažyliai nuo pusantrų iki trejų metų, būtų iki 10 vaikų. Grupėse, kurias lanko nuo trijų iki septynerių metų amžiaus vaikai, jų turėtų būti iki 15.
Tuo tarpu bendrojo ugdymo mokyklų pradinėse klasėse turėtų mokytis ne daugiau nei 22 vaikai, kai tuo tarpu šiuo metu numatoma 24 mokiniai. Profesinių sąjungų reikalavimuose numatyta, kad penktose-dvyliktose klasėse neturėtų būti daugiau nei 25 mokiniai.
Grasina streikais
Ultimatumą iškėlusios profesinės sąjungos premjerui davė mažiau nei dvi savaites reikalavimų įgyvendinimui. Jei tai, ko prašo švietimo srities darbuotojai, nebus įvykdyta, jos grasina neterminuotais streikais.
