Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovė spaudai Jūratė Sokolova informuoja, kokia yra pirmalaikių rinkimų skyrimo tvarka.
Anot jos, vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 6 straipsniu, pirmalaikius rinkimus gali paskelbti Seimas arba Respublikos Prezidentas. Kai juos skelbia Seimas, turi šis sprendimas turi būti priimtas ne mažiau, nei 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
O kai juos skelbia Respublikos Prezidentas, privaloma vadovautis Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais atvejais, pavyzdžiui, jei Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
„Naujojo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo“, – informuoja J.Sokolova.
Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl pirmalaikių Seimo rinkimų turi būti nurodoma naujo Seimo rinkimų diena.
Organizavimo tvarka
Pirmalaikiai Seimo rinkimai organizuojami taip pat kaip ir eiliniai Seimo rinkimai. Įstatymo numatyta tvarka, paskelbus rinkimų datą, skelbiama politinės kampanijos pradžia.
Tuomet pradedamas vykdyti politinės kampanijos dalyvių registravimas, paraiškų teikimas, renkamas numatytas kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašų skaičius, sudaromos apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos bei rinkėjų sąrašai.
Patikrinusi ir nustačiusi, kad pateikti visi Įstatyme numatyti dokumentai ir jie atitinka Įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidato, ar jų sąrašo, registravimo ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.
Na ir, žinoma, balsavimas, t. y. balsavimas iš anksto bei balsavimas rinkimų dieną, balsų skaičiavimas bei rezultatų paskelbimas ir tvirtinimas.
Tai kiek kainuos?
J.Sokolova informuoja, kad pirmalaikiai rinkimai šiai dienai kainuotų ne mažiau, nei kainavo 2016 metų Seimo rinkimai.
„Kalbant apie pirmalaikių Seimo rinkimų organizavimo kainą, šiuo metu galima teigti, kad ji turėtų būti ne mažesnė už 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimams skirtą finansavimą, kuris buvo apie 7,5 mln. Eur“, – aiškią sumą įvardija VRK atstovė.
Slaptas konservatorių planas?
Kelis mėnesius socialdemokratų partijoms skyriams balsuojant dėl koalicijos likimo, galutinis sutarimas buvo pasiektas šeštadienį, partijos tarybai iš koalicijos nusprendus pasitraukti. Visgi, pirmadienį partijos dauguma Seimo frakcijos nusprendė sudaryti frakcijų koaliciją su „valstiečiais“. Opozicija prabilo apie nestabilią daugumą ir galimus išankstinius rinkimus, ji Vyriausybė valdžios vienose rankose išlaikyti nebesugebėtų.
„Valstiečių“ lyderis ir frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis tikina, kad tai tėra konservatorių skleidžiama neteisinga informacija. Tam pritaria ir Seimo pirmininkas V.Pranckietis. Jo teigimu, kalbos apie pirmalaikius rinkimus tebuvo noras sugriauti valdančiąją koaliciją.
Šiuo metu socialdemokratų frakcijos nariai sprendžia, ką daryti su savo užimamomis pozicijomis Seime.
Gabrielius Landsbergis trečiadienį savo ruožtu paragino Seimo narius susilaikyti nuo bet kokių skubotų veiksmų keičiant Seimo komitetų sudėtis, „kol nėra išspręstos problemos Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoje“.
G.Landsbergis antradienį kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją su prašymu išaiškinti, ar šeši su Socialdemokratų frakcijos daugumos nuomone nesutinkantys jos nariai prieš jų valią gali būti laikomi valdančiosios koalicijos dalimi, ar vis dėlto jie dirba mažumoje.
Deklaraciją dėl koalicijos su „valstiečiais“ pasirašė 11 Seimo socialdemokratų iš 17. Nors remia Sauliaus Skvernelio Vyriausybę, deklaracijos nepasirašė du Socialdemokratų partijos frakcijai priklausantys „darbiečiai“.
