Vadovauti komisijai trečiadienio posėdyje buvo pasiūlyti du išrinkti komisijos nariai – ligšiolinė VLKK vadovė Daiva Vaišnienė ir portalo alkas.lt vienas leidėjų ir redaktorius, žurnalistas Audrys Antanaitis.
Slaptame balsavime už A.Antanaičio kandidatūrą buvo penki komiteto nariai, daugiau balsavimo biuletenių neišduota. Rinkimai neįvyko, nes balsavime dalyvavo mažiau nei pusė komiteto narių – penki iš vienuolikos.
„Pirmininkas neišrinktas“, – konstatavo ŠMK vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.
VLKK vadovus Seimo Švietimo ir mokslo komiteto teikimu tvirtina Seimas, kaip ir visą komisijos sudėtį. Komisijos narių rinkimai įvyko rugsėjo pradžioje.
Esminis klausimas – asmenvardžiai
Keliant kandidatus D.Vaišnienę į šias pareigas pasiūlė liberalė Dovilė Šakalienė, sakydama, kad būtina užtikrinti komisijos darbo tęstinumą. A.Antanaitį pasiūlė „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas, sakydamas, kad komisija „turėtų pradėti dirbti naujai“.
Naujoji komisija gali turėti didelės įtakos sprendimams dėl nelietuviškų pavardžių rašybos dokumentuose. VLKK yra ekspertinė įstaiga sprendžiant asmenvardžių klausimą, jos poziciją privalu gauti prieš Seimui priimant susijusius įstatymus, komisijos reikšmę yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas.
Klausimo, kokia jų pozicija dėl asmenvardžių rašybos, abu kandidatai sulaukė ir trečiadienio posėdyje. Seime šiuo metu yra svarstomi keli originalios pavardžių rašybos variantai: vieni politikai siūlo leisti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kiti – papildomame puslapyje.
A.Antanaitis sakė į klausimą neatsakysiantis, nes nėra į jį įsigilinęs, tačiau kartu pabrėžė, kad sprendimas turi būti priimtas įvertinus, ar nebus padaryta žala lietuvių kalbai.
„Tikėjausi, kad šis klausimas bus pateiktas, tačiau sąmoningai į jį neatsakysiu, nes iki šiol kai žurnalistas nedariau apie tai nei vienos laidos ir specialiai į šį klausimą nesigilinau. Jis yra tiek sudėtingas ir skaldantis visuomenę, kad neatsakingai prie jo prisiliesti būtų dvigubas neatsakingumas“, – sakė A.Antanaitis.
„Mano tikslas būtų tik, kad priimtas sprendimas butų pakankamai aiškus, kokią naudą ar žalą padarys lietuvių kalbai ir kad jis visuomenę ne priešintų, o visuomenė, kalbininkai ir politikai, rastų kažkokį bendrą interesą. Komisijos prioritetas yra žala – nauda lietuvių kalbai“, – kalbėjo kandidatas.
D.Vaišnienė: išvada jau yra
Ligšiolinė komisijos vadovė D.Vaišnienė atsakydama į klausimą teigė galinti tik pakartoti ankstesnę VLKK išvadą dėl asmenvardžių. VLKK yra pasisakiusi, kad tais atvejais, kai užsienietis tampa Lietuvos piliečiu arba užsienietiška pavardė įgyjama per santuoką, suteikiama tokiose šeimose gimusiems vaikams, originali rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis galima pagrindiniame paso puslapyje. Tuo metu dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo komisija nepasisakė.
„Man atsakyti turbūt ir nederėtų, nes komisijos atsakymas jau yra 2014 metais. Už tokią komisijos išvadą balsavo visi buvusios komisijos nariai iš skirtingų mokslo institucijų. 2014 metų išvadoje yra pasakyta, kad ribotas tokių asmenvardžių skaičius, jei tokios formos nepereina į lietuvišką vardyną, lietuvių kalbai poveikio neturėtų, todėl komisija ir kalba apie ribotą, pagrįstą tokių formų vartojimą, o ne visiškai laisvą“, – sakė D.Vaišnienė.
Kartu ji sakė, kad užsienietiški asmenvardžiai jau šiuo metu vartojami, tiek kasdienėje kalboje, tiek oficialiuose valstybės registruose.
„Tokių formų yra aplinkui žiniasklaidoje ir tyrimų, kad tokios formos pakenktų kalbai, nėra. 2013 metais komisija apklausė valstybės institucijas, ar jiems sudaro nepatogumų ar kliūčių tokių originalių asmenvardžių vartojimas registruose, oficialiuose dokumentuose. Gavome atsakymus, kad visur vartojami originalūs asmenvardžiai, ir registruose, kadangi užsieniečiai įsigyja nekilnojamą turtą, gyvena Lietuvoje“, – sakė D.Vaišnienė.
Lietuvoje dešimtmečius vyksta diskusija dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis – vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvų kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.
Sudėtis keitėsi iš esmės
Naujoji VLKK buvo išrinkta rugsėjo pradžioje. Komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša pažymi, kad komisijos sudėtis pasikeitė reikšmingai. Iš 16 išrinktų naujų narių penki šiuo metu yra VLKK nariai.
VLKK nariais perrinkti Albina Auksoriūtė, Lina Murinienė, Bonifacas Stundžia, D.Vaišnienė ir Rasuolė Vladarskienė. Naujais nariais išrinkti Daiva Aliūkaitė, A.Antanaitis, Vilija Dailidienė, Daiva Daugirdienė, Laimantas Jonušys, Jūratė Katinaitė, Rūta Kazlauskaitė, Andrius Utka, Vidas Valskys, Jolanta Vaskelienė ir Vilma Zubaitienė. Iš viso VLKK sudaro 17 narių, tačiau vienas išrinktas anksčiau. VLKK nariai skiriami penkeriams metams.
Renkant komisijos narius aštriausias klausimas irgi buvo dėl asmenvardžių rašybos. Diskusija dėl jų rašybos nelietuviškais rašmenimis vyksta jau dešimtmečius. Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvų kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.
Švietimo ir mokslo komiteto vadovas E.Jovaiša su bendražygiais dar nebūdamas parlamentaru surinko per 50 tūkst. piliečių parašų, kad asmenvardžiai nelietuviškais rašmenimis dokumentuose būtų rašomi ne pagrindiniame, o antrajame puslapyje.
D.Vaišnienė VLKK vadovauja nuo 2012-ųjų. Žurnalistas A.Antanaitis šiuo metu dirba portalo alkas.lt leidėju ir redaktoriumi, jis anksčiau būdamas „Laisvosios bangos“ radijo žurnalistu kartu dirbo ir europarlamentaro Valentino Mazuronio patarėju, šiam faktui išaiškėjus pareigų atsisakė.
