Nuo 1945 metų B.Gajauskas dalyvavo pogrindinėje antiokupacijos organizacijoje. Po trejų metų buvo suimtas ir nuteistas 25-eriems metams.
Kaip yra rašęs pats signataras, nuo 1949 iki 1956 metų jis buvo kalinamas Balchašo ir Džazkazgano, o po to iki 1973-ųjų metų Mordovijos koncalgeriuose.
„1973 metais išleido be teisės sugrįžti į Lietuvą. Nežiūrint draudimo, grįžau į tėvynę. 1977 metais suėmė. Apkaltinę antisovietine propaganda ir agitacija, nuteisė dešimčiai metų ypatingojo režimo konclagerio ir penkiems metams ištrėmimo.
Nuo 1978 metų kalino ypatingojo režimo konclageryje Mordovijoje, o nuo 1980 metų iki 1987 metų – ypatingojo režimo konclageryje Kučino, Permės srityje. Nuo 1987 iki 1989 nutrėmė į Čiumikaną, Chabarovsko srityje.
Iš ten paleido ir grįžau į Kauną. 1989 metais su šeima išvykau į JAV, bet 1989 metų pabaigoje grįžau į Lietuvą. Išrinko mane Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentu, o 1990 metais – į Seimą“, – rašoma Seimo internetiniame puslapyje pateiktoje B.Gaujausko autobiografijoje.
Kalėdamas ypatingojo režimo konclageryje jis rašė publicistinius straipsnius, kuriuos slapta išnešus jo žmonai, skelbdavo užsienio spaudoje.
1981-aisiais buvo apdovanotas Tarptautine taikos ir laisvės premija Hiustone.
1979 metais Europos saugumo ir bendradarbiavimo JAV kongreso komisija pasiūlė jį su kitais disidentais kandidatu Nobelio taikos premijai gauti.
B.Gajauskas buvo vedęs, su žmona Irena turėjo dukrą Gražiną.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą aktyvaus visuomenės veikėjo, kovojusio už Lietuvos laisvę, disidento, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro B. Gajausko šeimai, artimiesiems ir bendražygiams.
Pasak Seimo Pirmininko, a. a. Balys Gajauskas buvo aktyvus kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, ištremtas už laisvės idėjas be teisės sugrįžti į Lietuvą, tačiau net ir sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis galvojęs, kaip grįžti ir padėti siekti laisvės. „Nepaisydamas draudimo, jis grįžo į Tėvynę, ir 1977 metais buvo vėl suimtas, apkaltintas antisovietine propaganda ir agitacija, nuteistas kalėti dešimčiai metų ypatingojo režimo konclageryje, bet ir ten aktyviai priešinosi okupantams – rašė straipsnius ir, slapta juos išnešus, skelbė užsienio spaudoje“, – pabrėžia parlamento vadovas.
Seimo Pirmininko žodžiais, Lietuva didžiuojasi Balio Gajausko darbais. „Ši netektis yra skaudi: netekome žmogaus, kuris visą savo gyvenimą skyrė Lietuvai. Telydi Balį Gajauską ir jo darbus šviesus atminimas“, – sakė Seimo Pirmininkas.
