Nors, kilus įtarimams dėl konkurso skaidrumo, kultūros ministrė politikams aiškino, kad aukščiausią kvalifikaciją turinčių pretendentų į teatro vadovus ieškoma ne tik Lietuvoje, realybė pasirodė kiek kitokia.
Ketvirtadienį vykusiame susitikime su Seimo konservatoriais ministrė užsiminė, kad konkurse panoro dalyvauti vienuolika pretendentų.
Ministrės žiniomis, iš jų reikalavimus atitiko devyni. „Mes pirmą kartą rengiame tarptautinį konkursą ir absoliučiai nepažeidėme nė vienos taisyklės“, – įtarimus dėl konkurso skaidrumo tarptautiniu jo atspalviu dangstė ministrė.
L.Ruokytė-Jonsson politikams neatskleidė, kas pakišo koją dviem pretendentams, tačiau Kultūros ministerijos atstovai penktadienį patvirtino, kad vienas jų neatitiko lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimų.
Konkurso sąlygos numatė, kad pretendentas į teatro vadovus turi turėti ne tik penkių metų vadovaujamo darbo patirtį, ilgalaikę teatro veiklos viziją, bet ir tobulai kalbėti lietuviškai – trečiosios valstybės kalbos mokėjimo lygiu.
Iš esmės tai reiškia, kad pretendentas privalo suprasti ilgus sudėtingus sakinius ir rašytinius tekstus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis, laisvai kalbėti įvairiomis temomis, aiškinti požiūrius ir nuomones, aiškiai ir taisyklingai dėstyti mintis raštu bei žodžiu.
Išbrokavo ir garsųjį latvį
Neoficialiomis žiniomis, dėl šio reikalavimo atrankos nepraėjo garsus Latvijos meno vadybininkas, buvęs ilgametis Latvijos nacionalinės operos vadovas 58 metų Andrejas Žagaras.
Latviui su konkursu teko atsisveikinti nieko nepešus. „Neįveikiau kalbos barjero. Neatkreipiau dėmesio į konkurso sąlygą mokėti lietuvių kalbą trečiosios valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos lygiu, nes perskaičiau skelbimą anglų kalba. Paprastai konkursai skelbiami angliškai tuomet, kai skiriami užsieniečiams“, – kalbėdamas su lrytas.lt stebėjosi A.Žagaras.
Kultūros ministerija informaciją apie konkursą į teatro vadovus skelbė ne tik savo interneto svetainėje bei nacionaliniuose dienraščiuose, bet ir keturiuose tarptautiniuose profesiniuose portaluose.
Mūsų šalies politikams abejonių dėl skaidrumo kelianti atranka A.Žagarą stebino dėl kitų priežasčių. „Kiekviena šalis gali tvarkytis teatruose pagal savas taisykles – tokių konkursų sąlygos būna įvairios. Bet paprastai pirmiausia yra vertinamas profesionalumas, o jau po to kalbos įgūdžiai. Mokėti nacionalinę kalbą vadovui yra tiesiog patogu, todėl pradėjęs dirbti jis paprasčiausiai jos mokosi“, – aiškino buvęs ilgametis Rygos operos teatro vadovas.
Seimo Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Juozapaitis pripažino girdėjęs, kad A.Žagaras neatitiko reikalavimų dėl kalbos ir taip pat stebėjosi, kad konkursą organizuojanti Kultūros ministerija vieną skelbė viešai, o kitaip elgėsi. „Tai tik dar kartą parodo, kad skelbiamas noras pritraukti kuo daugiau konkurentų viso labo yra parodomasis“, – sakė aršus kultūros ministrės kritikas.
Abejoja konkurso skaidrumu
Dėl konkurso skaidrumo abejojantis politikas svarstė, kad jei ministerija iš tiesų turėjo tikslą į šį konkursą pritraukti kuo daugiau aukščiausios kvalifikacijos specialistų, galėjo pakeisti jo sąlygas.
„Bet susidaro įspūdis, kad kalbomis apie konkurso tarptautinį lygį turbūt tik norima nukreipti dėmesį kažkur kitur, nes juk visiems aišku, kad neatsiras pretendentų iš užsienio, kurie tobulai mokėtų lietuvių kalbą. Žinoma, pasitaiko stebuklų, bet aš jais nelabai tikiu. Greičiau tai buvo tik priedanga“, – kalbėjo V.Juozapaitis.
Buvęs operos solistas juokėsi, kad panašių gudrybių kartais griebiasi kur nors miesteliuose rengiamų konkursų organizatoriai. „Jie pakviečia kokį nors savo pažįstamą atlikėją iš Baltarusijos ar Lenkijos ir visus renginio nugalėtojus skambiai pavadina tarptautinio konkurso laureatais“, – palygino parlamentaras.
V.Juozapaitis anksčiau pažėrė įtarimų, kad vykstantis konkursas į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovus yra fiktyvus, jo rezultatai gali būti nulemti iš anksto – esą proteguojamas dabartinis laikinasis teatro vadovas Sigitas Žutautas.
Teatro vadovą parinko verslininkai
L.Ruokytė-Jonsson tai kategoriškai neigia, bet ketvirtadienį susitikime su Seimo konservatoriais pripažino, kad pretendentus laikinai vadovauti teatrui parinko verslo visuomenė.
Ministrė neatskleidė, kokie verslininkai pasiūlė, kad teatrui laikinai vadovautų bankininkas. L.Ruokytė-Jonsson tik nurodė, kad konsultacijas su verslininkais vedė ne ji, o „ministerijos vadovybė“.
Įdomu tai, kad vos paskirtas vadovu S.Žutautas skubiai ėmėsi įstaigos pertvarkos. Anot V.Juozapaičio, nebūdamas meno žinovu, konkurse dalyvaujantis S.Žutautas atskyrė direktoriaus ir meno vadovo pareigybes.
Tai reiškia, kad jei konkursą, kaip įtaria V.Juozapaitis, laimėtų dabartinis laikinasis teatro vadovas, jam tektų ieškoti dar ir meno vadovo. „Visą laiką buvo, kad generalinis direktorius yra ir teatro meno vadovas. Bet S.Žutautas juo negali būti, nes neskiria soprano nuo rampos, todėl perstumdė kėdes taip, kaip jam naudinga. Bet įdomu, kaip jis pasirinks meno vadovą, kai absoliučiai neišmano nei teatro, nei muzikos, nei baleto ar operos“, – svarstė Seimo narys.
Vos paskirtas išėjo pailsėti
Be to, politikas tvirtina, kad verslo rekomenduotam pretendentui esą sudaroma ir daugiau išskirtinių sąlygų – jis gali susipažinti su teatro finansiniais ir kitais dokumentais bei pasirengti būsimam pokalbiui.
Lyg tyčia konkursas baigsis tik po to, kai S.Žutautas sugrįš iš beveik mėnesį truksiančių atostogų. „Padirbėjęs vos keletą mėnesių jis jau pervargo ir nutarė paplaukioti po Ramųjį vandenyną. Negana to, jau yra ministrės įsakymai dėl S.Žutautui suteiktų tėvadienių gruodį, kai konkursas jau bus pasibaigęs. Tai akivaizdu, kad jo karjera jau yra suprojektuota, o konkursas – tik akių“, – piktinosi V.Juozapaitis.
Jam taip pat nesuprantama situacija, kodėl laikinuoju teatro vadovu iki konkurso pabaigos nebuvo galima skirti vieno iš dabartinių direktoriaus pavaduotojų, kuris S.Žutautą dabar pavaduotoja atostogų metu.
L.Ruokytė-Jonsson susitikime su konservatoriais teigė, kad apie S.Žutauto atostogų planus nieko nežinojo. „Neišleisti žmogaus atostogų nėra pagrindo, o kažką laikinai paskirti vietoje jo – privaloma“, – gynėsi ji.
Tačiau kultūros ministrė painiai aiškino, kodėl anksčiau buvusiais iš pareigų atleisto teatro direktoriaus Gintauto Kėvišo pavaduotojais nepasitikėjo, o dabar leidžia jiems vadovauti: „Tokia yra praktika, kad jei vadovas yra pašalinamas dėl neskaidrumo, jo aplinka taip pat yra nušalinama“.
Pasiūlė lažintis iš posto
Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai ketvirtadienį L.Ruokytei-Jonsson pasiūlė lažintis iš ministrės portfelio, kas laimės šį konkursą.
Konservatorius Jurgis Razma mano, kad nugalėtoju turėtų tapti S.Žutautas. „Jei manote, kad laimės kuris nors kitas, kirskime lažybų – jūsų laimėjimo tikimybė yra aštuonis kartus didesnė“, – ministrei pasiūlė J.Razma, jo kolegoms replikuojant, kad lažybos vyktų iš ministro portfelio.
Anot parlamentaro, paprastai laikinuoju įstaigos vadovu skiriamas jos darbuotojas, be to, S.Žutauto elgesys esą demonstruoja, kad jis jau įsijautė į būsimą teatro vadovo vaidmenį. „Turbūt būtų labai sunku ką nors įtikinti, kad šis konkursas objektyvus“, – ministrę dėl konkurso skaidrumo kritikavo J.Razma, kuris gailėjosi dėl anksčiau jai žertų pagyrų.
Kuo skubiau išsklaidyti dėl konkurso kylančias abejones praėjusią savaitę iš ministerijos vadovybės reikalavo ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Nuėjome labai sunkų kelią tą procesą pradėti, bet jeigu turėsime dar daugiau abejonių dėl šio proceso pabaigos, tokiu atveju būsime nuėję ne tuo keliu“, – kreipdamasis į komiteto posėdyje dalyvavusius ministerijos atstovus, priekaištavo politikas.
